Twitters dms;35

7 1 0
                                    


• Maggie Collins •

Kol tas vaikinas ir ta moteris buvo dingę aš pradėjau viską apžiūrinėti bandydama atsiminti kaip aš čia atsiradau. Tada tas vaikinukas įėjo ir aš atsiminiau. Mašinos avarija. Pradėjau prisiminti kiekvieną smulkią detalę. Atsimenu jog tas vaikinas buvo paskutinis dalykas kurį mačiau ir dėl kažkokios priežasties pradėjau verkti. Jis turbūt pamatė nes greitai pribėgo prie manęs.

- Kas atsitiko? Kodėl tu verki?- jo balse nuaidėjo nerimo gaidelė.
- Prisiminiau kai ką,- verkiau vaikino glėbyje.
- Ką? Ką tu atsiminiai?- ji greitai paklausė.
- Aš prisimenu, kad paskutinis dalykas kurį mačiau buvai tu,- aš pradėjau dar labiau verkti.

Jis šyptelėjo ir paėmė man už rankos kol aš vis dar verkiau, bet dėl kažkokios priežasties tai mane nuramino. Aš greit nustojau verkti ir pasijutau baisiai pervargusi. Net nepajutau kaip užmigau. Sapnavau sapną, bet kažkas apie jį buvo keistą. Aš vis galvojau apie kažkokį keistą vardą.
Kaip ten?

Wonderjohnson?

Ne.

Wildjohnson!!

Aš atsikėliau taip greitai jog išgąsdinau Jack. Aš vos širdies infarkto jam neįvariau.

- Wildjohnson!- aš išrėkiau.
- Huh?- jis atsikėlė vos ne leisgyvis.
- Wildjohnson!- dar kartą patenkinta surėkiau.

Pradėjau viską atsiminti. Negalėjau paaiškinti Jack išraiškos kai ištariau tai. Tai buvo mišinys laimės ir nerimo. Tai davė man keistą jausmą. Tada prisiminiau ir baisius prisiminimus apie savo tėvą kurie atėjo ankščiau nei jo prisiminai. Tiesiog nenorėjau to sakyti Jack. Ir be to jis net nežino apie mano tėvą. Ko jis nežino nenuskriaus jo.

TWITTER DMSحيث تعيش القصص. اكتشف الآن