TWITTER DMS

Lwtj;01

Praėjo jau pora metų nuo tada kai paskutinį kartą kalbėjausi su Jack. Na taip mes visa dar rašinėjomes ir kartais susiskambindavome, bet viskas pasikeitė. Aš vis dar mylėjau jį, bet aš žinojau, kad mums nieko neįšeis po to kas įvyko kol buvom kartu. Aš jam tik našta ant pečių. Aš turėjau jį paleisti nors žinojau, kad tai skaudins mus abu.

Aš pradėjau Vine. Jokio stebūklo, kad jis išpopuliarėjo. Net nepajutau kaip greitai pradėjau YouTube kanalą ir gavau 2milijonus sekėjų. Aš keliavau, turėjau pakankamai pinigų išgyventi. Nusipirkau gražų namą bei mašiną. Gyvenimas buvo gražus. Aš nusipelniau to. Bet naktimis aš vis dar sapnuodavau košmarus apie mano praeitį. Po tų košmarų pradėjau būti paranoiška ir per daug nerimavau. Aš negaliu būti aplink daugybę žmonių. Aš žinau jūs sakytumėt, bet, Maggie, juk tu įžymybė, tu turi pilną fanų aplink save. Taip žinau. Aš stengiuosi susilaikyti, bet dažniausiai tai baigiasi tuo, kad aš apsiverkiu. Bandžiau su tuo susitvarkyti nueidama pas daktarą ir psichiatrą.

Aš pradėjau šnekėti daugiau kas įvyko mano praeityje. Tik tam, kad žmonės žinotų jog jie ne vieni. Nenoriu, kad niekas praeitų pro tokius įvykius pro kokius aš turėjau praeiti. Aš nenoriu, kad kas nors pasijustu atstūmtas ir nenoriu, kad nešnekėtų apie savo problemas. Štai kas padarė mane stipria. O dabar man daug geriau ir dabar aš daug laimingesnė. Aš išmokau pamiršti savo praeitį. Ir aš esu dėkinga, kad dabar aš gyva ir, kad aš galiu patirti visus gerus dalykus kuriuos dabar patiriu nors ankščiau galvodavau, kad viskas griūna man po kojomis. Viskas pagerėja. Tikrai.