𝘚𝘸𝘦𝘷𝘦𝘯 | 𝘝𝘬𝘰𝘰𝘬

0.1

Jungkook p.o.v.

Atsibudau išpiltas prakaito viduryje nakties, o gal ir ryte - negalėjau suprast. Šitame kambaryje būdavo kaip urve 24/7. Viskas dėl to, kad saulė  šitoje namo pusėje pasirodo tik vakarais ir dėl to, kad šitos užuolaidos storesnės negu mano istorijos mokytojo pilvas.
Ne be reikalo mane vampyru vadina.

-Prakeiktas sapnas. Kada tai baigsis?

Nemeluosiu - jau atsibodo skaičiuoti kelintą naktį neišsimiegu dėl šito sapno su sunkvežimiu kuris turi partrenkt mane, bet iš niekur atsiranda tas vaikinas ir....

-Juk turėčiau atsimint visą sapną jei mano smegenims jį taip patinka sapnuot!

Susivokęs, kad šį sakinį surėkiau praktiškai per visus namus privalėjau dramatiškai užsidengti burną, lyg man dėl to gėda. Visgi slaptai tikėjausi, jog tėvų ir mažosios sesės nepažadinau.

Įsijungęs telefoną ir pažiūrėjęs kiek valandų - nustebau. Tuo metu buvo vienuolika minučių po vienuoliktos.
Visa šeima jau turėjo būti atsikėlusi, o mano sesutė dabar ateiti į mano kambarį ir zysti, kad nustočiau rėkt. Bet to nebuvo. Namas buvo lyg miręs.

Staigiai užsivilkęs marškinius ir šortus nuėjau patikrinti virtuvės. Ji buvo tuščia. Tada mano akį patraukė ryškus rožinis lapelis ant stalo. Perskaitęs jį atsidūsau iš palengvėjimo:

-Mielasis, mes išvažiavome apsipirkti. Atleisk, kad nepažadinom. Bet gal taip ir geriau, atsižvelgiant į tai, kad tu nemėgsti tokiu vietų kaip prekybos  centrai. Tikiuosi šiąnakt išsimiegojai:)
Būtinai pavalgyk!
    - Mama

-Gerai, mama...

Sumurmėjau, lyg ji būtų čia pat, tik per du metrus nuo manęs.

>time skip 15 minučių <

Užplikiau greitai paruošiamus makaronus ir laukiau, kol jie išbrinks. Laukdamas aišku įsijungiau televizorių ir iškarto pasibaisėjau, nes buvo paliktas filmukų mažiem vaikam kanalas. Kad ir kaip mylėjau savo sesę - nepakenčiau vaikiškų serijų.
Prisiminiau apie savo makaronus ir pajaučiau kaip nusišypsau. Turbūt buvau labiau išalkęs negu galvojau.
Jau kėliausi nuo kėdės jų pasiimt, bet scena galimai iš sapno, lyg sužaibavo mano galvoje :

-A T S A R G I A I!   P A S I T R A--

Ir tada priartėjo sunkvežimis.
Tie nebaigti žodžiai pasakyti gilaus balso savininko nenustojo skambėti mano galvoje.