𝘚𝘸𝘦𝘷𝘦𝘯 | 𝘝𝘬𝘰𝘰𝘬

Prologas.

Taehyung p. o. v.

Šiandien pabudęs eilinį kartą supratau, jog išsimiegoti nepavyko. Be jokios priežasties. Kad ir kaip norėčiau dar pagulėti tas nelemtas "penkias minutes" - išsiverčiau iš lovos. Turbūt ne ta koja iš lovos išlipau, nes iškart į naktinio stalelio kraštą susitrenkiau mažąjį kojos pirštelį.

-Linksma diena bus.

Sau suinkščiau ir nuėjau prie lango. Net nesivarginau pažiūrėti kelinta dabar valanda.
Atitraukiau užuolaidas ir nusišypsojau. Gal aš ir keistas, kad šypsausi dėl užuolaidų atitraukimo, bet atsakymas kodėl aš taip darau -
ir jums veide įstatytų šypseną.
Matot, dievinu jūros vaizdą ir man labai pasisekė, jog šio kambario langai atsukti į jūros pusę.

-Gerai gerai, gana galvot apie tas baisias užuolaidas. Šiandien važiuosim pirkt naujų.

Mamos balsas mane kiek išgąsdino, nesvarbu, kad ji kalbėjo gan linksmu tonu. Pala... Kaip aš negirdėjau jos atidarant kambario durų?

-Labas rytas ir tau. Beje, taip sakai vos ne kiekvieną rytą.

-Šiandien prižadu. Greičiau leiskis žemyn, karšti sumuštiniai aušta.

Greitai išpyškino ir uždariusi duris pati nulėkė į virtuvę pirmame aukšte. Nenorėjau jos versti laukti manęs, todėl greitai nusiprausiau ir persirengiau į kasdienius rūbus... Tai reiškė per dideli džemperį ir džinsus.

Nusileidęs laiptais ir įslinkęs į virtuvę pastebėjau, kad tėtis prie stalo nesėdėjo. Turbūt jau išvažiavo į darbą. Daugiau negalvojęs atsisėdau kitame stalo gale priešais mamą ir pradėjau kirsti sumuštinius. Geresnių nei namie niekur nerasi.
Buvau kiek pasimetęs, nes šios nakties  "nuotykiai", sapnus taip vadina mano mama, nesiruošė sustoti suktis mano galvoje. Pastebėjau, kaip motina akylai stebi mane:

-Jau iš akių matau, kaip nekantrauji kažką išsipasakoti.

    
-Kaip matau niekur neišsisuksiu. Jau visą rytą manęs nepalieka sapniški jausmai ir vaizdai, kad ir kaip keistai tai skambėtų.
Pati pradžia.... Ne. Visas sapnas kaip juoda skylė - nieko neatsimenu, išskyrus vaikiną su apgamu po apatine lūpa...