0.3.

148 17 5
                                    

Jungkook p.o.v.

Su šeima dažnai keliaudavome. Kad ir netoli - keliaudavome. Šį kartą nusprendėm važiuoti prie jūros, bet niekaip nesusitarėm ar stovyklausime kažkur netoli jūros, ar nuomosimės apartamentus. Žinoma, mano mažoji sesutė Kyung Mi, norėjo stovyklauti, nes mėgo gamtos garsus ir naktinį, žvaigždėtą dangų. Bet tėvai siekė saugumo ir bandė jai įpiršti nakvojimą apartamentuose. Man asmeniškai buvo tas pats.
Todėl kiekvienas pokalbis apie tai baigdavosi sakiniu: "jergutėliau, yra dar laiko - nuspresim!"
Ar mes nuspręsdavome po to?
Ne.
Tai lyg buvo pasaka be galo.

Visgi šiomis dienomis jaučiausi pakylėtas, nes dabar jau buvo praėjusi savaitė po  dažnai pasikartojančio košmaro.  Jis nebetrukdo mano taip vadinamo 'grožio miego'. Gaila, kad negaliu paklausti savo smegenų kodėl jie nusprendė manęs pasigailėti ir leido sapnuoti, kad esu drugelis...

Negi rimtai pagalvojot, kad tai sapnuoju? Tikiuosi, jog ne.

Sapnuoju visai  kitką - vaikiną, su net akį glostančiais, žvilgančiais  plaukais ir dėžutės formos šypsena, kuri galėtų išgydyti vėžį.
Kas dieną po penkis kartus savęs paklausiu:

          "kur aš jį mačiau?"

     A//N
Labas rytas mano mielieji:) nusprendžiau bandyt kelt kas dieną, ar kas dvi po dalį, bet trumpesnę. Tikiuosi, kad įtikau. Gero pusės minutės skaitymo! :D

𝘚𝘸𝘦𝘷𝘦𝘯 | 𝘝𝘬𝘰𝘰𝘬Where stories live. Discover now