0.2.

132 17 2
                                    

Taehyung pov.

Praėjo daugiau nei para, o sapniškasis vaikinas dar vis pasirodydavo mintyse - kaip kirvis nukirsdavo kitų minčių gijas. Bandžiau prisiminti kitokių sapno detalių, bet veltui sukau ir taip skaudančią galvą.

Po neilgo laiko tarpo, pagaliau pripažinau sau, kad jis buvo dieviškas. Ne, ne pats sapnas, o vaikinas. Nors po tokio įtempto galvojimo apie jį jau nebežinojau, ar jo  švelnūs veido bruožai mano vaizduotės vaisius, ar vis dėlto atsiminimai iš sapno. Jis atrodė laimingas, lyg patyręs euforiją: vėjo lengvai ištaršyti kaštoniniai plaukai, laisvės šypsena ir gilus žvilgsnis į aplinką.
Net nepajaučiau, kaip mano  sukąstos lūpos atsipalaidavo ir susiformavo mažų mažiausia šypsena. Tarytum ji nenorėtų, kad kas nors šiame pasaulyje sužinotų apie jos egzistavimą.

Lėtai pasukau galva į nedidelį veidrodėlį ant stalo ir šimtąjį kartą supratau, kad keista šypsotis galvojant apie patrauklų vaikiną ((taip pat keista, kaip šypsotis dėl užuolaidų atitraukimo)) iš sapnų karalystės, kuris turbūt net neegzistuoja. Juk manęs netraukia vaikinai. Nors...?

~~~~~~~~~~~~A//n~~~~~~~~~~~~~~~~~
Na jau atleiskit blogam žmogui, kaip aš, už tokią trumpą dalį:) kita bus ilgesnė, pažadų nelaužau. O gal laužau? Pamatysim;))

𝘚𝘸𝘦𝘷𝘦𝘯 | 𝘝𝘬𝘰𝘰𝘬Where stories live. Discover now