Lukrecija yra 18-metė mergina atvažiavusi į Londoną. Ši mergina apsigyvens dideliame name su kitais būsimais draugais. Jos gyvenime kupina dramos ir įkarščio. Ji įsimyli žavų rudaplaukį vaikina.
Ar jiems pavyks būti kartu?
Oops! Ang larawang ito ay hindi sumusunod sa aming mga alituntunin sa nilalaman. Upang magpatuloy sa pag-publish, subukan itong alisin o mag-upload ng bago.
Atsikėliau. Na, tiksliau pažadino Aros laižymas man aplink lūpas.
-fu Ara...-pakėliau galvą taip atsisėsdama.
Atsikėlus nuėjau į vonią ir ten atlikus visą rutiną išėjau persirengusi į mėlynus džinsus ir baltą boyfried megstinį su kapišonu, adidas superstar kedais ir savo ilgus juodus plaukus susirišus į uodegą.
Arai įdėjau maistėlio ir įpyliau vandens. Pasiklojau lovą ir nusileidau apačion. Arą ėjo man iš paskos.
-Ooo labas rytas!-sušuko iš svetainės Niall
-Labas rytas Ni,-atsakiau jam ir nupėdinau į virtuvę.
Ten pasėmiau vandens. Atsigėrus išploviau stiklinę. Padėjau ją ėjau jsu link svetainės kai man paskambino teta.
Atsiliepiau ir džiugiai leptelėjau.
-Labas teta.
-Labas Lukr...ecija,-kukčiodama išmetė. Sustojau vidurį svetainės nesuprasdama kas nutiko.
-Teta? Kas atsitiko?
-Aš užjaučiu tave...
-Ką?! Teta aš nesuprantu...Ką?
-Tavo tėtis...,-Vėl išmetė ji ir man pradėjo kauptis ašaros.
-Kas?
-Jis...jis..
-Sakykit pagaliau!-šuktelėjau ir išbiro kelios ašaros. Niall atsistojo nuo sofos.
-Jis...jis...jis mirė...,-išmečiau telefoną iš rankų. Pati suklupau ant žemės paslėpdama veidą delnuose.
Jutau šiltą apkabinimą. Niall apkabinimą.
Kukčiojau. Jaučiau kaip nuo ašarų šlampa mano delnai.
-Kas nutiko Lukrecija?-Šužnabždėjo Niall.
Neatsakiau. Galbūt todėl jog nesugebėjau nieko pasakyt.
Girdėjau nusileidžiančius nuo laiptų žingsnius. Po akimirkos jau jutau kaip kažkas mane apkabina. Pakėliau galvą nusišluosdama ašaras kurios nepaisant to vis riedėjo.
Prieš save mačiau tik Niall petį. Atsitraukus daugiau pamačiau jog visi išskyrus Dženete su Louis susirikiavę.
Netrukus atbėgo Džen. Ji apkabino mane ir atsitraukė.
-Kas nutiko?-atbėges Louis leptelėjo.
Apsikabinau savo kelius ir juose paslėpus veidą vėl liejau ašaras.
Jutau apkabinimus.
-Kas buvo Lukrecija?- dar kart leptelėjo Džen.
-Ne....ne..netekau tėčio...,-sukučiavau.
Pasiemiau telefoną. Visi atsitraukė. Radau žinutę nuo tetos: 'Laidotuvės po 5 dienų. Ten pat kur palaidota tavo mama' .
Atsistojau. Nuėjau į savo kambarį. Apkabinau Arą. Pasiemiau lagaminą ir pasidėjau jį ant lovos.
Į mano kambarį įėjo Louis. Atsidusau. Jis apkabino mane ir aš padariau tą patį.
-Užjaučiu.
Palinkčiojau galvą. Jis atsitraukė ir šyptelėjo.
-Išvažiuoji?
-Laidotuvės...reikia ruoštis...
-Bet...tu grįši?
-Taip...
<...>
Laidotuvė. Pliaulia lietus. Tėčio karstas jau giliai po žeme, o aš stoviu ir verkiu... Laikydama juodo skėčio kotą rankoje. Per gėdulingus pietus nevalgiau.
Nebuvo apetito.
Arba tiesiog nenorėjau.
Po kažkur dviejų valandų jau buvau tėčio bute. Aptvarkiau butą, išmečiau jo vaistus, rūbus.
Aptvarkiau namus. Pašnekėjau telefonu su Džen. Sakė jog į namus atvyksta dar vienas vaikinas. Liam.
Vis žvilgtelėdavau pro langą į supynes kuriomis kažkada tėtis ir mama supdavo mane...smėlio dėžė kurioje aš kažkada žaidžiau jau ji pūva. Čiuožykla jau senai sulūžus ir surudijusi ant kurios kadaise čiūžinėdavau.
*Louis P.O.V*
Sedėjau ant lovos. Čia taip liūdna be Lukrecijos skardaus juoko. Be jos išdaigų, erzinimų.
Niūru. Lauke pliaupia šaltas lietus. Vis stebiu ant lango lietaus lašus. Arą jau antra diena po Lukrecijos išvažiavimo nieko nevalgo.
Džen su Harry beveik nebendrauja. Tik persimeta keliais žodžiais. Kristė iš kambario niekur neina. Vis guli lovoje. Lara karts nuo karto išeina iš kambario.
Visi prislėgti. Lukrecijos juodas kambarys toks liūdnas. Kartais tiesiog užeinu į jį, atsisėdu ant lovos ir galvoju kur Lukrecija ir ką ji veikia...
*Lukrecija. P.O.V*
Vakaras. Didžiulė audra. O aš ant lovos parkritus lieju ašaras. Dar ateina su arbata ir Teta. Po kelių valandų užmigau...
