JEIGU IŠDRĮSTUM (✔)

13.

Danielė pamaišė kavą puodelyje, nugėrė gurkšnelį, tačiau karštas gėrimas nė kiek neprasklaidė jos niūrios nuotaikos. Truputį išsigando pranešusi Naidui apie planuojamą priverstinį Tėjos išvežimą iš Dilio buto. Tačiau, ne tik šis dalykas dabar slėgė mintis. Negana, kad Rokas pavogė pinigus, kuriuos buvo ketinusi grąžinti, tai dar ir mama vakar vakare papasakojo, kad jai rekomenduoja pagulėti sanatorijoje, pratęsti gydymą, tačiau valstybė tokių išlaidų nekompensuoja. Motina ašarodama kalbėjo, kad tikrai labai norėtų išvažiuoti ir pailsėti, tačiau iš pensijos tokios kelionės sau leisti negali. Klausė dukros ar negalėtų paskolinti, o paskui jau kaip nors, dalimis atiduos.

Mergina atsiduso, panerdama pirštus į plaukus ir lėtai pamasažavo skaudančius smilkinius. Juk negalėjo atsakyti mamai tokio dalyko, ypač, kai ši manė dukterį turint darbą ir gerą vaikiną šalia. Linksmu balsu tarė nesirūpinti ir dėl nieko nesijaudinti, savaitgalį atvažiuos ir atveš reikiamą sumą. Šiandien pirmadienis, o jos banko kortelėje vargiai pakanka sumokėti atėjusius mokesčius, o kur dar nuoma mėnesio gale... Kai ėmė nuomotis šį namą, tarėsi, kad už viską mokės dviese su Roku. Pirmuosius mėnesius taip ir buvo. O štai paskutinius Danielė viską dengė savomis lėšomis, tačiau ir jos santaupos pamažu tirpo. Darbas socialinėje rūpyboje atnešė tik minimalų atlyginimą, kurio, deja, bet nepakako visoms išlaidoms. Gal reikia pradėti labiau taupyti ant maisto, svarstė ji dabar, tačiau gerai žinojo, kad tai vargu ar smarkiai pakeis esamą situaciją. Trijų kambarių namas su sodu jai vienai paprasčiausiai buvo per didelis. Jo apšildymas prasidėjus žiemai kainuos dar daugiau... Viena niekaip už viską neišsimokės.

Danielė lėtai pavedžiojo pirštu puodelio kraštą niekaip negalėdama nuspręsti ko turėtų imtis. Jos susimąstymą staiga pertraukė suskambęs mobilusis. Nenoromis žvilgtelėjo į ekraną, lengvas nerimas perbėgo nugara atpažinus Naido numerį. Nekelti? Kaip tik to labiausiai ir troško. Ši beprotiška situacija su pradingusiais vyro pinigais ją galutinai išmušė iš vėžių. Visa savo esybe troško grąžinti voką, niekada gyvenime, jokiomis aplinkybėmis, nebūtų ėmusi kyšio. Tačiau, Rokas pinigus išsinešė sukeldamas visišką sumaištį Danielės galvoje.

Negana tokios klaikios savaitgalio pabaigos, šį rytą, vos nuėjus į darbą, Jūratė pareiškė, kad už valandos suplanuota apsilankyti Dilių bute ir paimti Tėją su policijos pareigūnų pagalba. Smarkiai plakančia širdimi Danielė atsiprašė, kad siaubingai skauda skrandį, movė į tualetą ir iš ten paskambino Naidui. Nežinojo ar vyras suspės ką nors padaryti, bet nutylėti informaciją paėmus tokią sumą, rodėsi lygiai taip pat siaubinga. Nes kas, jei jis pareikalaus grąžinti kaip netesėjus žodžio? Jokio žodžio ji nedavė, tačiau jei neketino jam padėti, turėtų grąžinti voką. O jei nesugrąžino, Dilys tikėsis informacijos ar kitokios pagalbos, juk taip ir pasakė, kad tiks bet kas.

Danielė jutosi atsidūrusi visiškoje aklavietėje. Jokios realios pagalbos suteikti negalėjo. Net jei pamestų savo moralę ir sąžinę, ką būtų galėjusi padaryti su byla? Buvo tik praktiką atliekanti studentė. Neturėjo jokių rimtesnių įgaliojimų, viskas ką atlikdavo buvo Jūratės ar kitų kolegių pavedimai. Jei Naidas negaus jokios informacijos paprašys pinigų. Jei Danielė šių neduos, kas žino ką tas vyras gali padaryti? Juk priklausė gaujai. Vien tokia mintis kėlė šiurpą. Jeigu toks kaip Rokas, dėl pinigų gali vogti ir stumdyti ją, tai ką padarytų toks kaip Dilys?

Danielė prisiminė jo gilias akis, tą tamsų keistą žvilgsnį ir tvirtą ranką suspaudusią jos alkūnę ten, gatvėje. Lyg ji nežinotų kaip išmušinėjamos skolos. Juk laikraščiai kasdien mirga baisiausiais straipsniais, iliustruojančiais įvairiausių nusikaltėlių žiaurumą. Žinoma, Naidas tikino, kad bausmę atliko ir yra pasikeitęs, bet kas jo vietoje sakytų kitaip? Tokiomis šnekomis Danielė netikėjo. Mintys piešė baisiausius scenarijus, kai įsiutęs Dilys įsiveržia į namus su keliais bendrais. Dar ne dėl tokių sumų žmones nužudo. Viešpatie, ką man daryti?..