Ar mafija atstoja šeimą?

2.

Ji nuo mažens žinojo apie ginklų saugyklas. Apie slaptą požeminį aukštą. Apie galėjimą nužudyti bet ką dėl šeimos.
Ji stengėsi to vengti. Ji niekados nenorėjo maudytis piniguose, švaistytis peiliais, nešioti krauju aplaistytus papuošalus.
Bet ji gyveno milžiniškuose rūmuose, turėjo atskirą spintą juodiems daiktams ir gaudavo, ko norėdavo.
Tik niekada nesikišo į mafijos reikalus. Ir šįkart ji tapo to centru.

- Jis iš tiesų šitaip atsirado ir dingo? - Brendono balse spindėjo rimtis, susipynusi tarp rūpestingumo vijoklių.

- Negi man reikės viską kartoti devintą kartą? - perdėtas brolio klausinėjimas ją vedė iš proto ne vienerius metus.

- Negi buvo šitaip sunku susikaupti ir sutelkti dėmesį į tai, kas vyksta?

- Jei būtum mano vietoje, suprastum.

- Bet nesu.

- Tai kas parašyta?

- Perskaityk pati. Nesi penkiametis kūdikis, kuris nemoka skaityti.

Marla pavartė akis. Brendonas, vienas vyresniųjų jos brolių, galėjo trenkti bet kuriam mulkiui, bandančiam užkariauti jos širdį, tačiau paprastų dalykų prašyti jo nebuvo verta - neatsakys.

Už lango siautė ledinio šalčio persmelktas vėjas. Net langai sudrebėdavo įsisukus naujam oro gūsiui.

Svetainės sienos baltos, nukabintos įvairių stilių įrėmintais paveikslais.

Kairėje aksomu aptraukti trys krėslai, nedidelis staliukas tarp jų. Kiek tolėliau židinys, o jame - ugnies liežuviai trokštantys vis greičiau sunaikinti medžio gabalus.

Dešinėje milžiniškas juodas stalas, kartu su aštuoniomis kėdėmis. Per vidurį stovi porcelianinė vaza, laikanti sudžiūvusią raudonų rožių puokštę.

Marla pasimuistė krėsle. Ji stebėjo priešais sėdintį brolį. Lapelio nuo staliuko kelti nedrįso - nujautė, jog tai kažkas su tuo, su kuo nenorėjo turėti nieko bendro.

- Ką čia taip tyliai veikiat, nevykėliai? Negi kuriat planą, pavyzdžiui, kaip nudažyti mano plaukus žaliai? - entuziazmo pilnas balsas perskriejo per svetainę.

- Dėl dievo meilės, Rubi...

Brendonas toliau žvelgė į ugnį. Nepratarė nė žodžio. Jo mintys keliavo visai kitu pasauliu.

- Meile, - dribo į paskutinį laisvą krėslą tarp sesers ir brolio, - tai ką jau veikiat?

Marla nemėgo šios pravardės - kaip galėjo būti meile, kai visa šeima priklauso mafijai ir gyvena apsupta įtartinos prabangos?

- Atėjo laikas, - rimtai tarstelėjo Brendonas.

- Kam? - Rubis uždavė klausimą, nuskambėjusį pačios Marlos galvoje.

- Džėjus aplankė ją mokykloje. Tai...

- Jeigu aplankymą galima užskaityti kaip durų išvertimą viduryje pamokos, tada taip,- įsikišo.

- ... tai reiškia, kad jie jau pradeda veikti. Bijau, jog nutiks taip, kaip sakiau, - tęsė neatkreipęs dėmesio į sesers komentarą.

Marla neištvėrė ir sugriebė lapelį. Bent jau nepažįstamasis vyriškis gavo vardą - Džėjus.

Gerbiama M. McVitte,
Turbūt žinote apie savo šeimos darbelius. Kiek teko kapstytis ieškant jūsų giminės, tiek laiko visas reikalas turėjo būti sustabdytas. Iki dabar.
Šeimos versliukas. Visi ligi vieno. Apart jūsų. Bet negi esate tokia nekalta, kad neprisidedate? Abejoju.

Lapkričio 17-ta; 23:14

Marla nusvietė skiautę šalin. Beveik nieko nematydama per ašaras paliko brolius džiaugtis vienas kito draugija.

Baisiausia nebuvo tai, kad laiškas skirtas jai.

Baisiausia, kad ji žinojo, ką jis reiškia.