Ar mafija atstoja šeimą?

9.

Ji neragaudavo šampano. Ji nelygindavo prabangių vakarėlių ir nekritikuodavo. Ji juose nesilankydavo. Ji ignoravo šią savasties dalį. Bet kas, jeigu ši dalelė stipresnė už tai, kuo ji buvo nuo mažens?

Marla pasisuko. Į dešinį šoną. Širdis vienai sekundės daliai nustojo pumpuoti kraują. Ji apmirė. Mailsas iš tiesų stovėjo vos už kelių žingsnių.

- Ką tu čia darai? - šelmiškai šypteldamas, atsipalaidavęs žengė nerūpestingus kelis žingsnius jos link.

McVitte palenkė galvą šiek tiek pirmyn. Ji juto jo kvepalus. Kūnus skyrė tik keli menki centimetrai.

- Tu nežinai, - sušnabždėjo pakeldama akis į jį.

- Ko? - suglumo neslėpdamas geros nuotaikos.

Marla pasigriebė jį už riešo ir nusitempė arčiau sienos, kur stovėjo juodi, apvalūs baro staliukai.

- Rubi, prašyčiau, - Brendonas segėsi marškinių rankovės sagą, - užtenka spektaklio.

Jiedu ką tik įėjo į vidų. Rubis vis dar kraipė veidą mėgindamas suprasti, ar geba jausti nosį.

- Visąlaik būk įsijungęs ausinuką, - priminė apie jųdviejų slaptą sutarimą ausyje turėti po mini klausymo ir susisiekimą priemonę.

- Atsipalaiduok, - atlošė pečius atgalios prigriebdamas šampano taurę.

Rubis gurkštelėjo gėrimo. Saldaus alkoholio poskonis suvilgė liežuvį. Veide nulis emocijų.

- Kas toks būsi, kad brangiausias seniausio šampano butelis šalyje sukėlė nulį emocijų? - moteriškas balsas sučiulbėjo už nugaros.

Jis tik šelmiškai šyptelėjo atsisukdamas.

Per kelis metrus nuo jo stoviniavo žavi mergina.

Sodrios, žydros akys. Pilnos pasitikėjimo.
Šviesūs plaukai. Turtingumo ženklas.
Sidabrinė, žėrinti suknelė. Blizgesio žaidimas.
Atidengta daugybė odos. Tolygiai rusva oda.
Šampano taurė rankoje. Mėgavimasis padėtimi.

- Tokia pritrenkianti, o vieniša. Kaip tai įmanoma? - priartėjo prie jos.

Nepažįstamoji tik nusišypsojo siurbdama jo akių žvilgsnį.

- Pasaulyje visko pasitaiko. Kaip ir prabangos mylėtojų pigiais džinsiniais švarkais. Reikalaujančiais lopymo, - įgėlė patraukdama savais reikalais.

Rubis leido šitaip sužaisti šią partiją. Tik vieną. Vienintelę. Dar sulauks savo revanšo.

- Livija Lesli, - šiandien jau girdėtas balsas sustojo šalimais. - Mėgsta apsukti aplink pirštą. Pasisaugok.

- Būtent iš tavęs aš ir klausysiu patarimų, - įgėlė Džėjui. Gurkšnis šampano.

Brendonas akylai nagrinėjo kiekvieną detalę. Kiekvieną gyvą kūną. Daiktą. Interjero dizainą.

Aplenkė kelis padavėjus. Į rankas neėmė nieko.
Šyptelėjo vienam, linktelėjo kitam. Tik seniai matytiems pažįstamams. Su niekuo nekalbėjo.

Pastebėjęs atidarytas duris, pasuko į kairę. Nusprendė jas uždaryti.

- Blogas sprendimas, - užtaisomo pistoleto garsas pokštelėjo prie pat galvos.

- Tesa, - pakėlė rankas, parodydamas pasidavimą. - Seniai matyta.

- Nemanau, kad tikrai patikėtum tuo, kuo pasakyčiau, - Marlą pradėjo kankinti nekokia nuotaika.

- Aš net nepatikėčiau, kad čia tu tikrai stovi! - nužvelgė ją nuo galvos iki kojų, - ypač, palyginus su tuo, kaip atrodai mokykloje.

- Aš esu tavo pusseserė, - sušnabždėjo.

- Ką tu čia skiedi? Juk tai neįmanoma.

- Aš McVitte. Marla McVitte. Tikrai nieko nesako? - kaltai pažvelgė į jį.

- Nereikėjo tau padėti, - sumurmėjo labiau sau, bet žodžiai pasiekė ir jos ausis.

Mailsas apėjo ją. Atsisukusi McVitte nulydėjo jį žvilgsniu. Norėjo šauktis. Neišdrįso.

- Eisi su manim, - į jos nugarą įremta kažkas kieto.

Vienas iš padavėjų leido suprasti, kad ji neturi pasirinkimo. Marla linktelėjo pasiduodama bei pakeldama rankas.

- Ne taip akivaizdžiai, - patraukė nuo nugaros įremtą daiktą. - Sek paskui.

Vyriškis apsidairė, kažkam linktelėjo ir gana lėtai patraukė per patalpą.

Marla kvėpavo giliai. Iškėlė aukščiau galvą.

Ji nebuvo kalta už Mailso reakciją.
Ji nekalta už tai, kas yra.
Ji galėjo parodyti, ką jos pavardė reiškė.

- Gal norėtum kažką pasakyti? - Rubis švystelėjo šampaną tiesiai ant grindų, liko tuščia taurė rankoje. Jis pastebėjo bandymą slaptai išsivesti seserį.