Ar mafija atstoja šeimą?

8.

Ji nemaištavo. Ji rinkdavo baimę ir išgyvendavo, o ne sėdavo ją. Ji rinkdavosi tyliai iškentėti viena, o ne prašyti pagalbos. Ji neatsakydavo kerštu. Tik laikas, vieta ir aplinkybės keičiasi nuolatos. Keičiasi ir ji.

- Nežinau, kaip tu, Rubi, bet aš norėčiau žinoti, kur važiuoju, - Marla nebuvo itin patenkinta, kad vienintelė sėdėjo gale.

Bent jau turėjo pusę mašinos sau ir galėjo kojas užsikelti ant likusių sėdynių. Visgi, naktinis vaizdas už lango traukė dėmesį labiau nei nepatogus pogulis.

- Meile, - atsisuko į galą, - šiandien pirmąkart apsilankysi prabangiame baliuje.

- Ar dėl to reikėjo bėgti iš namų vidurnaktį?

- Jie nebūtų išleidę, jei žinotų, jog tai suplanuota Džėjaus, - įjungė posūkį.

- Ar jis tokiais bauginančiais rašteliais kviečia į pobūvius?

- Manau, jis buvo suplanavęs visiškai kitokį pasirodymą su krūva kaltinimų šį vakarą, tačiau, - pasižiūrėjo į telefono ekraną, - dar vakar atsiuntė kvietimą. Įdomu, ar kvietimas turėjo būti pakartotas ir šiandien, prie durų.

- Ir jūs abu man to nesakėt, - bandė psichologiškai priversti jausti kaltę.

Jiedu tik susižvalgė. Sesers priekaištai rūpėjo mažiausiai.

- Turbūt vėl pamatysi savo mielą saldainiuką pusbroliuką.

- Nuo kada jis vaizduojamas tokiais epitetais, ypač iš tavęs, meilės kūrėjau? - pavartė akis.

- Susiradau jo feisbuką, - pasimuistė sėdynėje, - siūlyčiau jį kabinti, bet, deja, esi jo pusseserė, o čia ne Alabama.

- Kartais tau būtų geriau klausimus palikti retorinėje būsenoje.

Juodu džipu McVitte atžalos, po gerų keturiasdešimties minučių važiavimo, pralėkė pro aukštą metalinę tvorą ir iš lėto judėjo link milžiniškų baltų rūmų.

Važiuojamąjį takelį sergėjo paprasti žibintai, o kiek tolėliau prastokai matėsi kuklus fontanas.

- Dabar žinosim Hanes gyvenamąją vietovę. Skamba kraupiai, ne?

Niekas Rubiui į jo klausimus neatsakė. Džipas sustojo.

- Laikomės visi drauge, bent jau visi turime būti tame pačiame kambaryje. Bet koks naivumas gali iššaukti neprognozuojamų dalykų, juk nežinom, kas čia vyks ir koks viso to sumanymas, - išbėrė Brendonas. - O dabar lipam. Metas pajusti prabangos skonį.

Marla atsargiai išlipo lauk. Galvoje ėmė rastis abejonės, ar gerai padarė šitokiu stiliumi dengdama save - gyvenime to nebuvo dariusi.

Teko dairytis aplink. Vis atvažiuodavo prabangios mašinos, įvairūs limuzinai. Veidus parodydavo amžiaus sulaukusios tetulės ar moterys, nuo jų vyrų trenkė skirtingų rūšių odekolonu. Viskas atsidavė prabanga.

Ji ėmė šiek tiek panikuoti, kaip atrodys su šitokia suknele lipdama laiptais, kai tą akimirką Rubiui susipynė kojos ir jis užsižiopsojęs veidu trenkėsi į deivės statulą.

- Matyt, šiandien prisikalbėjai, - kandžiai sumurmėjo broliui, delnais uždengusiam sutrenktą nosį.

Marla atmetė plaukus atgalios, atlošė pečius ir tiesia nugara, sudariusi užtikrintumo vaizdą, užlipo laipteliais iki plačiai atvertų durų. Nežinojo, ar laukti Brendono, kažkur prapuolusio, ar stebėti Rubio šou.

Taigi, pasirinko žengti pirmyn.

Salės lubos aukštos, trys milžiniški šviestuvai skleidė šviesą. Svečių buvo nemažai. Sukosi daugybė padavėjų su užkandžių ir taurių padėklais.

- Marla?

Nuo Mailso balso jos kūnu perbėgo šiurpuliukai.