Ar mafija atstoja šeimą?

5.

Ji - nuostabi dukra. Viskas padaryta iki menkiausių detalių. Jokių vakarėlių. Savaitgaliai namuose. Tik ji dar nenutuokė, kad gyvenimas suplanavo visiškai kitaip. Ir tas kitaip... Iššoks jau visai greitai...

- Kas tas vyras? - jos geriausia draugė neatstojo koridoriuje.

Marla jautėsi prastai: neturėjo nuotaikos, viskas erzino. Viskas atrodė beviltiška.

- Sofija, ne čia. Prašau, -  kandžiai sumurmėjo.

- Ar tik ne tu atsakinga už išverstas duris? Tai bent vaizdelis buvo. Gaila, bet niekas nenufilmavo.

McVitte atsisuko. Už nugaros šitaip burbėjo vienas iš bendraamžių, su kuriuo turėjo bendrą istoriją.

- Koks tavo reikalas? Eik sau, - be gyvybės atkirto ir uždarė spintelės duris, vienoje rankoje laikydama knygas.

Alanas nesiruošė palikti jos ramybėje, o už jo stovėjusi grupelė draugų amžino visą įvykį. Marlai sukantis nuo spintelės, jis žengė žingsnį artyn ir išmušė knygas iš rankų.

- Aš neturiu nieko bendro su tuo, - ji piktokai išrėžė. Jis tik nusijuokė.

Pasirodė, jog puse sprindžio už ją aukštesnis bendraamžis ruošėsi kažką dar padaryti. Marla nežymiai sudrebėjo, kvėpavimas pasidarė netolygus. Nuojauta neklydo.

Alanas užsimojo ir jau siekė trenkti ar stumti ją tiesiai ant spintelių spynų, kai McVitte nustūmė į šalį. Susipynus kojoms tarp numestų knygų, parkrito.

- Eikit sau, - piktokai burbtelėjo balsas kažkur už jos nugaros. Sofija atsargiai prasibrovė pro žiūrovų minią bei puolė padėti atsistoti.

Marla atsisuko atgalios. Šutvė vaikinų traukėsi, žudančiu žvilgsniu vis grįždami į jos pusę.

Rusvų garbanų, mėlyno džemperio ir medaus rudumo akių savininkas stebėjo kiekvieną jos judesį.

- Eeee... Turbūt turėčiau padėkoti? - Marla pasijuto kiek nejaukiai, o draugė kumštelėjo į ranką.

- Ne, tikrai ne, - tik po akimirkos jis grįžo į realybę, nubeldė akis žemyn.

- Ar tu naujokas? Nesu mačiusi tavęs anksčiau, - įsikišo jos draugė.

- Taip, aš čia pirmą dieną. Turėjau namų mokymą, tačiau jo terminas pasibaigė, - pavartė akis.

- Ar jie taip visąlaik lenda prie tavęs? - sukluso.

- Ne, - papurtė galvą. - To anksčiau nebuvo. Šiandien pirmąkart tai nutiko. O žinant juos, turėsiu ištverti tikrą pragarą, kol atsikabins.

- Arba ne, - sumurmėjo žiūrėdamas aukščiau ir apsimesdamas, jog dairosi.

- Mm? - Sofija kilstelėjo antakius. - Manau, neišgirdome.

- Čia sakiau tik sau, - paglostė plaukus. - Kuo jūs vardu?

- Aš - Sofija.

- Marla, - šyptelėjo. - O tu?

- Mailsas. Mailsas Hanes.

Ši žinia trenkė kaip žaibas viduryje giedro dangaus, bet ji susitvarkė su šiuo demonu.

- Štai, - Mailsas puolė rinkti jos knygų.

Pasijutusi nesmagiai, Marla pasilenkė pati. Nenorėjo užkrauti tokio dalyko kitam. Tuo metu Sofija tyliai pasišalino.

- Ačiū, - sušnabždėjo perimdama dalį knygų, - tikrai.

- Dar susimatysim, - bakstelėjo jai į ranką ir sukdamasis aplink savo šalį nukulniavo koridoriumi į kitą pusę.

Biznių konclageris {žinučių grupė; pavadinimo kūrimo apdovanojimas skirtas Rubiui}
Marla; Rubis; Brendonas.

M.: ką tik gyvai susidūriau su Mailsu Hanes.
R.: TU PADAREI KĄ?!
M.: aš to tikrai neplanavau.
B.: giminės susitikimas jau greitai.