Už kokio pusvalandžio buvome Londone centre. Sustojome aikštelėje ir išlipę lauk ėjome link Londono akies.
- Juk mes neisime ten? - suklusau ir atsisukau į jį.
- Kodėl gi ne? - jis susijuokė.
- Nes aš bijau aukščio ir apskritai ko mes čia atvykome?- vėl uždaviau klausimą.
- Kodėl tu tiek daug klausinėji? - jis susiraukė ir mes sustojome prie šio didelio rato.
- Abby? - išgirdau pažįstama balsą ir sustingau.
Prie manęs priėjo Oliver ir apsikabinęs pabučiavo. Šūdas, buvo taip nejauku, kad atsisukau net į Dominic. Jis piktai stebėjo Oliver, o Oliver veidas buvo sumišęs.
- Čia mano vaikystės draugas, neseniai grįžo tai nusprendžiau susitikti. - pamelavau jam.
- Oliver. - jis ištiesė ranką, kad pasisveikinti su Dominic, tačiau jis jo rankos nepaspaudė.
- Dominic. - menkai šyptelėjo.
Dar žiauresnės situacijos gyvenime nesu turėjusi. Labiausiai bijojau to, jog Dominic ims ir išpliurps tiesa, juk aš visai jo nepažįstu.
- Gerai aš jau eisiu, manęs laukia brolis. Na, o jūs praleiskite linksmai laiką. - tarė jis su šypsena veide ir paliko mus stovėti.
Po sekundės Dominic suprunkštė ir trenkiau neištvėrus jam į šoną.
- Jis mulkis. - Dominic burbtelėjo, kol kilome į viršų.
- Ką? Kodėl? Jis kaip ir mano vaikinas, tu negali tiesiog jo įžeidinėti. - sutrikau.
- Tada tau reikia naujo vaikino. Jis patikėjo, kad aš tavo senas draugas. - jis nusijuokė.
- Būdamas jo vietoj tu irgi patikėtum. - tariau ir sukryžiavau rankas ties krūtine, o tada greit įsikibau į turėklą, nes buvome pakankamai aukštai.
- Na jau ne, tikrai nepatikėčiau, kad kažkoks vaikinas susitvardytų tavęs neišdulkinęs. - jis tarė ir mano kūnų perbėgo šiurpuliukai nuo jo nešvankių žodžių.
- Na tada jei tai viskas ko tu nori, pasakyk ką mes čia veikiame? - mano antakiai pakilo, o jis susijuokė.
- Jei jis tavo vaikinas, kodėl neišėjai kartu su juo? - sukluso jis.
- Tu rimtai? Juk aš buvau su tavimi, ką aš turėjau tave iškeisti tave dėl to, kad sutikau tariama savo vaikiną? - susijuokiau.
- Hm, keista man dar niekas nėra kažko panašaus sakęs. - jis susijuokė taip pat.
- Ką? - susiraukiau.
- Nieko, pamiršk. - tarė jis ir atsisuko į mane.
- Taigi, kodėl mes čia? - pakėliau savo antakius ir atsisukau į jį.
Jis priartėjo prie manęs ir apkabinęs mano liemenį, prisitraukė mane arčiau.
- Ar tu tikrai to nori? - sušnabždėjo jis man į lūpas.
- Ko? - tyliai suklusau.
- Kad atimčiau iš tavęs tavo nekaltybę, turiu omeny tai gali padaryti tavo vaikinas. - jis susijuokė.
- Nežinau kodėl aš čia, tačiau tu verti mane jaustis kitaip, todėl manau jog tai yra teigiamas mano atsakymas. - tariau ir padėjau jam savo rankas ant jo krūtinės.
- Tada puiku, ar esi kažkada patyrusi labai malonaus? Na tai vadinama orgazmu. - jis kalbėjo.
Jaučiu, kaip nuraustu. Pakėliau akis į jį ir nedrąsiai pasukinėjau galvą į šonus, jo veide nušvito tapati velnišką šypseną. Ir tada aš neištvėrusi pridėjau savo lūpas prie jo ir jis nieko nelaukęs pagilino bučinį. Mano rankos apsivijo jo kaklą ir kūnas prisispaudė arčiau jo. Šis bučinys buvo kitoks nei pereiti, jis buvo aistringesnis. Aš net nepajutau kaip prikandau jo apatinę lūpą ir patempiau žemyn. Atrodė jog į mano skrandį susmigo tūkstantis mažų sėklų, o jo prisilietimai mane tik labiau ir labiau degino. Atrodė, kad kiekvieną kartą, kai jį pabučiuoju darausi jam priklausoma. Kai mums pritrūko oro mes atsitraukėmė vienas nuo kito ir nusišypsojome, tai buvo tikrai malonu. Jis nieko nesakė likusi laiką, kai nusileidom į apačią, mes tiesiog nieko nelaukdami išlipome lauk.
- Galiu paklaust? - pasivyjau jį.
- Tu jau paklausei. - tarė jis.
- Nagi, aš rimtai. - pavarčiau akis.
- Koks skirtumas, vistiek klausi. - jis susijuokė.
- Koks buvo tavo tikslas mane čia atsivesti? - suklusau.
- Nežinau, tiesiog norėjau parodyti vietą, kuri man labiausiai patinka. - tarė jis truktelėjęs pečiais.
- Bet kodėl? - sužiurau į jį.
- Tikriausiai dėl to, jog tu atrodai draugiškiausias veidas matytas mano gyvenime. - jis nusijuokė.
Šie jo žodžiai kažkaip keistai mane paveikė, manau, kad jis ištiesų nėra blogas. Sakyčiau, kad jis kenčia arba yra labai įskaudintas.
- Jei jau tai ketiname daryti, tai susitarkime, kad vienas kitam nepradėsime kažko jausti. Na, o jei taip atsitiktu, tada mes atsitrauksime. - kalbėjo Dominic ir įsėdo į mašiną .
- Nebijok, aš ne ta Eve draugė. - tariau įsėdus iš paskos ir po to pasigailėjau tai pasakius.
- Jei manai, kad tai manęs nepalietė nei kiek, tai tu būsi dar viena Eve kopija.- pavartė akis jis piktai taręs.
- Aš nieko nemanau, nes nežinau, kaip viskas buvo ištikrųjų.
Jis nieko nesakė tiesiog užvedė mašinos variklį ir pradėjome važiuoti. Iš dalies jaučiausi kalta, kad prasitariau apie Eve draugė, nes dabar tvyrojo labai nejauki tyla. Atrodo, kad grįžome greičiau nei važiavome. Jis atsiduso ir sustojo prie mano bendrabučio, atsisukau į jį ir jis į mane net nepažiūrėjo.
- Kadangi rytoj visiems nėra paskaitų, galėsim susitikt. Atvažiuosiu tavęs. - tarė jis.
- Gerai. - tariau tyliai ir išlipau iš mašinos.
Jis nieko nelaukęs nuskuodė visu įmanomu greičiu.
