- Eime į vidu? - jis sukluso, aš sutikdama palinksėjau galva.
Jis paėmė mano ranką ir švelniai patempė į priekį. Netrukus atsidūrėme prie namo durų jam suvedęs reikalingą kodą duris atsidarė. Jis įleido mane pirma ir tada pats įėjęs uždarė po savęs duris. Pažvelgiau į šio namo vidų ir mano žandikaulis atvipo.
- Tavo dėdė, kas jis? - suklusau atsisukusi į jį.
- Verslininkas, taip pat turi kelis kazino. Manau, tie kazino jį ir pavertė tokiu turtingu. - tarė atėjęs šalia manęs ir taip pat pažvelgęs į namo vidų.
Jis daugiau nieko nesakė tiesiog pakvietė mane sekti jam iš paskos. Atėjome iki svetainės ir jis paėmęs pultelį paleido muziką.
- Rimtai? - susijuokiau.
- Kas? Su muzika viskas daug smagiau. - tarė ir nusišypsojo savo velniška šypsena.
Aš pavarčius akis sekiau jį toliau kol priėjome virtuvę. Jis atidarė šaldytuvą ir atsisuko į mane.
- Nori alaus? - sukluso.
- Ne, aš nemėgstu alaus. - tariau ir atsisėdau ant kėdės.
- Rimtai? - jo antakiai pakilo.
- Taip, jis gana kartus man. - atsidusau.
- Tada ko nori? - jis sukluso ir aš prikandau savo apatinę lūpą. - Kakavos? Kavos? Ar arbatos? - jis pradėjo klausinėti ir kraustyti spinteles.
Jis nusišypsojo, kai pastebėjo, kad aš jį stebiu ir staiga nuleidau akis žemyn.
- Man tiks bet kas. - tariau ir menkai šyptelėjau.
- Tada padarysiu tau pačios skaniausios kakavos pasaulyje. - taręs tai jis nusijuokė, o aš jam iš paskos.
Po kelių minučių jis padėjo man puodelį su kakava ir ant jos viršaus pabarstė mažų zefyrų. Taip pat atsisėdo priešais mane ir pradėjo mane stebėti, nežinau kodėl, bet šiek tiek susigėdau. Atsigėriau gurkšnį ir pažvelgiau į jį.
- Na kaip? - jis laukė mano atsakimo.
- Pati skaniausia pasaulyje. - susijuokiau ir jis taip pat nusijuokė.
- Eime parodysiu, kai ką jaukaus. - jis atsistojo, aš padarius ta pati pasiėmiau kakavos puodelį ir pradėjau jam sekti iš paskos.
Mes atsidūrėmė svetainėje ir sustojome prie židinio. Jis nieko nelaukdamas įdėjo į židinį malkų, kurios buvo šalia ir jas užkūrė. Aš atsisėdau ant kilimo šalia židinio ir stebėjau, kaip greit užsidega šios malkos.
- Kodėl tu man tai rodai? Kodėl būni malonus? Juk sakei, kad tarp mūsų negali būti jokių jausmų, tačiau tu elgiesi priešingai. - pradėjau kalbėti ir pažvelgiau į jį, kai padėjau ant stalo puodelį.
- Aš nežinau, tiesiog mano visi draugai jie tokie netikri. - tarė atsisėdęs šalia manęs.
- Jei nori būti draugais, tada mes turime elgtis kitaip. - tariau ir nuleidau akis, kai jis sužiuro į manąsiąs.
- Pati žinai, kad mes to nesugebėsim.- tarė jis ir padėjo savo ranką ant manosios.
- Tokiu atveju kažkuris iš mūsų liks įskaudintas...- numykiau.
- Būkime draugai su privalumais. - tarė jis.
- Mes nesame draugai, aš tavęs nepažįstu. - atsidusau ir šįkart išdrįsau į jį pažiūrėti.
- Kas sakė, kad tokiais negalime tapti? Lažinuos, kad turi man kokį tūkstanti klausimų. - jis susijuokė.
- Aš nežinau, nežinau ar noriu tave pažinti. - prikandau apatinę lūpą.
- Bijai sužinoti koks esu ištiesų? - jis sužiuro į mane. - Eikš.- jis tarė ir paėmęs mane už rankos paliepė man jį apsižergti.
Dabar buvau aukštesnė už jį ir išsigandau jo tokio artumo. Mano akys be sustojimo tyrinėjo jo veidą, mėgindamos perskaityti jo mintis.
- Nenoriu girtis, tačiau nedaugeliui leidžiu save pažinti. - jis susijuokė ir savo pirštais patraukė man nuo veido mano plaukų užkritusias sruogas.
- Kodėl? Kodėl manai, kad tavęs negaliu įskaudinti? - mano antakiai susiraukė.
- Nes aš matau tave kiaurai, tau manęs reikia. - jis nusišypsojo savo velnišką šypseną.
Priglaudžiau savo kaktą prie jo ir padėjau savo ranką jam ant veido. Manau, jis buvo teisus. Jis man, kaip narkotikas ir tas jausmas, kad aš galiu jį liesti, su juo būti, kalbėti. Tai mane varė iš proto, iš visų merginų jis pasirinko mane.
Švelniai savo lūpomis perbraukiau per jo lūpas ir sudėjavau, kai jis padėjo savo rankas man ant klubų ir savo pirštais suspaudė mano užpakalį. Rankomis pajudino mano klubus taip patrindamas mano tarpkojį į jo. Mano ranka nuo jo veido nuslydo ant jo kaklo ir pagilinau mūsų bučinį. Mano skrandis, kaip visada suspurdėjo ir mano kūnų perbėgo šiurpuliukai. Jo ranka nuslydo po mano megztiniu ir truputi jį pakėlė į viršų. Tada netrukus jis mane paguldė ant kilimo ir pabučiavo mano kaklą po ausimi, tada kitoje vietoje ir dar kitoje. Netrukus jo veidas atsidūrė virš manojo ir jis pažvelgė tiesiai man į akis.
- Ar tu nori, kad priversčiau tave jaustis gerai? - jis sukluso ir prikando apatinę lūpą, o aš tiesiog linktelėjau. - Prašau ar gali tai pasakyti? - jo akys patamsėjo.
- Taip Dominic, aš noriu to. - tariau ir priversčiau jį vėl nusišypsoti ta velniška šypsena.
