Sėdėjau savo bendrabučio kambaryje ant savo lovos, šiltai įsitaisiusi skaičiau dėstytojo liepta perskaityt knygą. Net nepastebėjau, kaip įpusėjau šioje knygoje. Mano ramybę sudrumstė į kambarį garsiai kalbančios draugės. Atsidusau ir užverčiau knygą prieš tai pažymėdama vietą, kurioje baigiau skaityti.
- Abby?! Rimtai? - piktai į mane sužiuro Eve.
- Kas? - suraukiau antakius.
- Taigi, sakiau, kad šiandien eisime į vakarėlį. - atsiduso ji.
- Tu nepasiruošusi sėdi ir skaitai? - nusijuokė Hanna ir pavartė akis.
- Aš turiu ją perskaityti, juk nenoriu būti išmesta už blogą mokymasi. - tariau ir padėjau knygą ant stalo.
- Mes visos žinom, kad tu ją sukramtysi per porą valandų, taigi eik ruoštis. - kalbėjo Eve, o aš tiesiog nieko nesakius atsidusau ir išlipau iš lovos.
Iš spintos išsitraukiau džinsus, megztinį ir padėjau ant lovos.
- Tu turbūt juokauji? - Eve antakiai pakilo.
- Kas? Lauke šalta. - tariau ir atsidusau.
- Bent jau kažką puošnesnio? - pasiūlė Hanna.
- Uch...- pavarčiau akis ir pasiėmiau juodus aptemtus marškinėlius, kurie išryškina mano krūtinę.
Apsirengus pasileidau plaukus ir pasidažiau lūpas blizgiu. Atsisukau į merginas ir jos abi šypsojosi.
- Eime? - atsidusus suklusau.
- Žinoma. - linksmai sukrizeno Eve.
Išėjusios iš kambario jį užrakinom ir ėjome link brolijos namų.
- Noriu prisigert. - burbtelėjo Hanna,o mes nusijuokėm.
- Jums gerai, aš negaliu. Man rytoj į paskaitas. - atsidusus tariau.
- Nieko bus dar tų kartu. - kumštelėjo man Hanna ir visos nusijuokėmė.
Po kelių minučių atsidūrėmė prie brolijos namo. Jei atvirai visiškai čia eiti nenoriu, net lauke buvo galima girdėti muzika ir dažniausiai brolijos vakarėliai išeina iš kontrolės, netgi labai. Sumokėjusios vakarėlio mokestį įėjome į vidų. Vaizdelis nebuvo žavintis, čia dauguma porų bučiavosi, šoko ir žaidė ''beer pong'ą''.
Vos tik įėjome į svetainė tikrai pasigailėjau. Čia buvo Dominic, kuris šaukė po to, kai į kažkokio vaikino puodelį pataikė kamuoliuką. Be to, visai netrukus, prie jo esančios dvi merginos jį apsikabino ir jis bučiavosi tai su viena, tai su kita. Atrodė, kad mano akys užsidegė, tai buvo šleikštuli keliantis vaizdas.
- Ak, man rodos tuoj vemsiu. - pavartė akis Eve.
- Man tikrai pasidarė įdomu su kiek merginu jis permiegojęs.- tarė prisimerkus Hanna ir pasiėmė atsigerti.
- Viskas ką jis dulkina tai kekšės, tad koks skirtumas. - nusijuokė Eve.
- Nori pasakyti jis nėra buvęs įsimylėjęs? - Hanna sukluso, o Eve suprunkštė.
- Dieve, Hanna jis neturi širdies. Jis yra tik suknistas žaidėjas. - vėl nusijuokė ji.
- Duok paragauti. - tariau ir paėmiau iš Eve stiklinę.
- Kas per šūdas Abby? - ji sutriko, kai aš išgėriau jos visą stiklinę.
Nežinau kodėl, bet mane veikė tai ką sako Eve apie savo pusbrolį. Nenorėjau tikėti, kad jie toks blogas, tačiau faktai rodė ką kitą.
- Kas čia? - tariau, kai pajutau staigų galvos svaigimą.
- Čia sušiktas punčas, geri jei nori greičiau prisigert. - tarė Eve ir paėmė iš manęs stiklinę.
Aš atsirėmiau į sofos atlošą ir į jį įsikabinau rankomis, kad išlaikyčiau pusiausvyrą. Net nepajutau, kaip prie mūsų atsidūrė Dominic. Mano kūnas kaip visada sustingo ir gerklėj pasidarė sunku ryti seiles.
- Ką veikiate merginos? - jis nusišypsojo savo velniška šypsena.
- Einu išgert. - tarė pavarčius akis Eve.
- Aš su tavimi. - pritarė Hanna ir paliko mane vieną.
Jis pavartė akis ir prisimerkęs mane nužvelgė, o tada prikando lūpą. Atrodė taip, jog jis tikrai žino ką daro.
- Tai, kaip dėl to mano noro? - jis sukluso ir padėjo savo ranką ant manosios.
Mane nuo jo prisilietimo iškart nutrenkė elektra ir pasidarė sunku kvėpuoti.
- O kas dėl jo? - pakėliau antakius ir mėginau jį paerzinti.
- Žinau ką tu žaidi,- jis nusijuokė ir sekundei nutilo. - Abby, taip pat aš žinau, kad tu to nori. - tarė jis nužvelgės mane.
Tai, kaip jis ištarė mano vardą ir jo žvilgsnis... Maniau, kad mano širdis to neatlaikys.
- Gerai. - tariau tyliai.
- Tu rimtai? - jis iš dalies nustebo.
- Taip, permiegokim. - tariau ir nusišypsojau.
Kad šitai pasakyčiau man tikrai reikėjo daug smarvės, net sumirguliavo akyse, kai supratai ką padariau.
- Tik yra viena maža problema, aš nekalta. - tariau mėgindama ištaisyti padėti, o jis tiesiog suprunkštė.
- Rimtai? Vis dar? - jis pakėlė vieną antakį.
- Kaip suprast vis dar? - suraukiau antakius ir jaučiau, kaip mano žandai raudonuoja.
- Juk sakiau, kad per matau tave kiaurai tą naktį klube, tikėjausi jei ir kada dar tave sutiksiu, tai tokia jau nebebūsi. Pasirodo tu nesikeiti. - jis susijuokė.
- Nenori - nereikia. - tariau ir ketinau palikti jį stovėti vieną, kai tuo tarpu jis sugavo mano ranką ir grąžino mane į mano praeitą vietą.
- Aš nesakiau, kad nenoriu. Tik prieš tai darant reikės padirbėti. - jo veide šmėstelėjo šypsena.
- Ką turi omenyje? - sutrikau.
- Noriu pasakyti, kad tau dėl to galvos sukti nereikia. - jis tarė ir priartėjo prie manęs.
Jis mane savo artumu prispaudė prie sofos atlošo ir savo ranką padėjęs ant mano liemens prisitraukė arčiau. Mano kvėpavimas išėjo visiškai iš kontrolės, atrodė, kad pamiršau, kaip tai reikia daryti. Jo nosies galiukas perbraukė per mano žandikaulio liniją tarsi mėgindamas užuosti mano kvapą, o tada jis lėtai prispaudė savo lūpas prie manųjų. Kaip ir seknati kartą jis savo liežuviu perbraukė per mano apatinė lūpą prašydamas įėjimo, kurį aš nieko nelaukus suteikiau. Mano rankos pakilo ir apsikabino jo kaklą, o tada sunėriau savo pirštus jam į plaukus.
Nemaniau, kad kada galiu jausti geresnį jausmą. Mano skrandis tiesiog šėlo, o visi odos plaukeliai nuo šiurpuliuku pasišiaušė. Jo ranka, kuri buvo ant liemens palindo po mano marškiniais glamonėdama mano nuogą nugarą, kiekvienas jo prisilietimas tiesiog degino mano odą ir varė mane iš proto.
- Abby Watson! Tu gal visai netekai proto?! - šia akimirka nutraukė Eve piktas balsas.
