JOURNALIST

10

Už durų stovėjo mano nuostabioji sesuo su savo vyru abu atrodė labai nepatenkinti. Pradėjau vaikščioti iš vieno galo į kitą mastydama ką daryti. Skambantis mobilusis privertė atsipeikėti. Nusikeikusi pribėgau prie jo. Ekrane švietė sesers numeris. Pasigirdo beldimas į duris po kurio sekė šuksniai galiausiai telefone pasirodė jos žinutė.

Bitch: „Aš žinau , kad tu namie atidaryk duris iki kol nepakvietėm apsaugos , jog jas atidarytu."

Pavarčiusi akis pradėjau kramtyti nagus. Spraktelėjau pirštais , kai galvoje gimė nelabai geneli mintis. Pagriebusi juodus sportinius batelius apsiaviau juos. Paėmusi kuprinę sumečiau į ją kelis daiktus. Atsargiai įdėjusi į kuprinę Yeol (Kuprinę su gaubtu skirtu šunims.) užtraukiau ją. Išjungusi televizorių nupėdinau į balkoną už savęs uždarydama duris. Pažvelgiau į kaimynų balkoną. Mačiau praviras duris. Šyptelėjusi giliai įkvėpiau apsivilkusi pirštines kelias akimirkas pasvarsčiau ar tikrai gera idėja lipti į kaimynų balkoną. Nusprendusi jog jokios kitos išeities nėra nebent noriu susitikti su seserimi ir buvusiu sužadėtiniu. Įsikibusi į turėklą užlipau ant balkono turėklų. Pirštais įsikabinau į tarpus tarp plytų. Koja atsargiai padėjau ant palangės. Mintyse melsdamasi lėtai slinkau palange link tarpo tarp kaimynų balkono ir mano miegamojo lango. Dėkojau Dievui už tai , kad tarpai tarp balkonų buvo mažesni nei įprastai. Kai dasiekiau palangės kraštą į kaimynų balkoną išėjo Chen. Vaikinas išplėstom akim žvelgė į mane.

-Mano sesuo ir buvęs sužadėtinis ruošiasi įsilaužti į mano butą man reikia pasislėpti , tad prašau leiskite pasinaudoti savo butu?,-tvirtai laikydamasi tariau vaikinui.

-Duokit ranką.... Nors palaukit nejudėkit... Po velnių,-vaikinas pasimetęs pradėjo žvalgytis aplink,-Chanyeol greičiau ateik!,-riktelėjo vaikinas.

-Galėjom ir be jo apsieiti. Gal galite paimti mano kuprinę?,-pradėjau muistytis norėdama nusiimti kuprinę.

-Nejudėkite!,-riktelėjo persigandęs vaikinas.

-Tai ne pirmas kartas , tad galite būti..

-Kas nutiko Jongdae-hyung?,-pasiteiravo į balkoną įžengęs gigantas.

Žemesnis kaimynas pirštu parodė į mane. Pavarčiusi akis nusprendžiau , jog jei ir toliau lauksiu kol jie nuspręs ką daryti , tai nukrisiu, jutau kaip prakaitavo pirštai. Papurčiusi galvą pradėjau judėti link jų balkono. Mačiau , kaip gigantas staigiais judesiais užsilipo ant turėklo vieną ranka laikydamasis į metalinį balkono turėklą kitą ištiesė man. Dar šiek tiek arčiau prislinkusi griebiau jo ranką ir šokau ant kaimynų balkono turėklo. Šiek tiek susvyravusi pasimečiau kairė koja nuslydo nuo turėklo. Nesupratau tai buvo mano ar Jongdae riksmas kuris apgaubė mus kai pradėjau kristi į gatvės pusę. Chanyeol dideliais pirštais stvėrė mane už riešo ir su didele jėga patraukė mane link savęs taip abu netekom pusiausvyros ir galiausiai atsidurėme ant balkono grindų. Giliai kvėpuodama klūpėjau ant grindų žvelgdama į savo virpančias rankas. Kūnų ritosi šoko bangos , krūtinė bandė plakti ritmiškai , bet ji vis stabtelėdavo. Trukčiodamai iškvėpusi orą pakėliau rankas prie veido norėdama užsidengti jį , bet rankos pačios nusviro. Ašarotom akim pažvelgiau į gigantą kuris jau sėdosi ant grindų.

-Ar tu pakvaišai?!,-piktai tarė vaikinas.

-Jei nebūtum lindęs būčiau pati be tavo pagalbos įlipusi į balkoną,-tyliai atsakiau.

-Na žiūrint į tavo sugebėjima neišlaikyti pusiausvyros būtum nugarmėjusi į pirmą aukštą,-pro sukąstus dangtis rėžė vaikinas.

Žvelgiau į vaikiną ašarų pilnom akim norėdama ką nors atrėžti , bet nepajėgiau galvoti. Baimės jausmas niekaip neapleido manęs. Pradėjau giliau kvepuoti stengdamasi sulaikyti ašaras. Mačiau , jog Chen norėjo kažką pasakyti , bet pažvelgęs į piktą Chanyeol veidą pasišalino iš balkono prieš tai nuimdamas nuo mano pečių kuprinę su virpančiu Yeol. Dar kart pabandžiau pakelti rankas norėdama pasitvarkyti plaukus , bet pamačiusi , kaip jos virpą persigalvojau. Tvirtos rankos suėmė mane už pečių ir jau kitą akimirką buvau suspausta Park glėbyje. Vaikinas tiesiog laikė mane apkabines iki kol tylios ašaros ritosi mano skruostais. Jos gėrėsi į jo tamsų megztuką kurio mingštumas teikė keista paguodą. Vaikino rankos švelniai glostė nugarą padėdamos nurimti. Laikiau atrėmusi kaktą į Park petį. Praėjus geroms penkioms minutėms nusiraminusi ir suėmusi save į rankas švelniai atsitraukiau nuo giganto. Išleidusi gailų atodūsį pasitvarkiau plaukus. Megztuko rankovėmis nusivaliau veidą.