JOURNALIST

17

Vis dar galvodama apie rytine informaciją sudribau savo darbo vietoje. Interviu turėjo prasidėti už gerų dviejų valandų , tad dar turėjau laiko galutinai peržiūrėti klausimus ir sugalvoti išeiti jei tie du susipeštu. Barbendama nagais į stalą žvelgiau į laikrodį ant riešo. Sėdėjau viename iš konferencijų kambarių laukdama kol ateis likę 6 vaikinai atrodo nei vienas iš jų nepasižymėjo punktualumu.

Sėdėjau užmerkusi akis ir sukryžiavusi rankas ant krūtinės bandžiau nuraminti skaudančia galvą. Išgerti vaistai šiek tiek apramino skausmą , bet ne visiškai. Ramybės nedavė ir skrandžio skausmai kurie kilo nuo nervu dėl interviu. Suniurnėjusi kelis keiksmus pramerkiau akis ir staigiai atsitiesiau. Sustingusi užmerkiau akis kelis kartus giliai įkvėpiau , kad praeitų galvos svaigimas. Į ranką atsirėmė šaltas buteliukas nepakėlusi akių paėmiau jį nugerdama kelis gurkšnius. Iškvėpusi ir įkvėpusi pakėliau akis į vaikiną kuris padavė buteliuką. Mean žvelgė į mane su savo plačia šypsena. Rudus plaukus tvarkingai susišukavęs ant šono vaikinas atrodė gan mielai. Putlios , nedidelės, lūpos buvo pateptos vazelinu , kaip keistai tai skambėtų , bet tai pabrėžė švelniai kampuotas veido formos. Kiek susiraukiau supratusi , kad vaikinas tikriausiai yra lieknesnis už manę. Mean nejaukiai pasitvarkė baltų marškinių rankoves.

-Ella-Sona šiandien imsiu iš jūsų interviu,-tariau stodamasi.

-Mean. Ar gerai jaučiates?,-paklausė vaikinas spausdamas man ranką.

-Nervinuosi dėl interviu,-šyptelėjau.

-Esu skaitęs jūsų straipsnius , jūs garsėjate , kaip tiesą rašanti žurnalistė.

-Taip , nes mano nuomone pasaulis turi teisę žinoti tie..

Patalpos durys atsivėrė pro jas įžengė likę penki vaikinai. Vėl pakilusi nuo savo kėdės nustačiau malonią šypseną. Pirmasis ėjo mano bendradarbis kuris mandagiai linktelėjęs sėdo man iš kairės kadangi iš dešinės jau sėdėjo Mean. Už jo žengė visas išsidabinęs mano buvęs sužadėtinis mačiau , kaip jis nužiūrėjo mane nuo galvos iki kojų sukandusi dantis suspaudžiau kumščius pamačiusi jog jis įsitaisė šalia Mean. Chanyeol ėjo šnekučiuodamasis su jaunuoju BTS grupės nariu Jeon Jungkook abu vaikinai sustojo prie manęs mandagiai paspaudę ranką ir pasisveikinę susirado laisvas vietas. Paskutinis buvo vyriausias patalpoje esantis vaikinas. Aktorius Ji Chang Wook. Nurijau staiga susikaupusias seiles. Juodi plaukai dailiai perskirti per pusę ilgas veidas buvo padailintas keliomis raukšlelėmis nuo šypsenos kuri ir dabar spindėjo jo veide. Rudos it šokoladas akys spindėjo šilumą. Jutau kaip raudonis nutvieskė skruostus , kai supratau , jog stoviu prikandusi lūpą ir nužiūrinėju vaikiną stovinti prieš pat mane akys savaime nukrypo prie jo baltų marškinių kurie buvo per daug atsekti. Nebesugebėjusi susilaikyti priėjau prie vaikino ir jam nespėjus atsitraukti užsegiau marškinius palikdama tik viena prasegta sagą.

-Aš moteris. Mane traukia vaikinai ir aš turiu akis ir bijau , kad mano savitvarda nėra šiandien pati geriausia , tad dėl jūsų saugumo Ji Chang Wook prašau palikime jūsų marškinius užsagstytus. Mean jūs tai pat.

Vaikinas stovintis prieš mane išraudo. Jis kelis kartus išsižioja kažką sakyti , bet nesugalvojęs tiesiog užsičiaupė.

-Ella-Sona šiandien imsiu iš jūsų interviu,-tariau susigėdusi.

-Ji Chang Wook,-linksėdamas tarė vaikinas.

Jutau , kaip raudonis nudažė mano baltus skruostus. Įsikandau į vidinę skruosto pusę tvardydamasi nenusikeikusi. Tikrai turėjau susilaikyti nelietus to vaikino. Na dabar tikrai žinau , jog turiu gėdos jausmą. Jutau į mane įsmeigtas visų akis. Giliai įkvėpusi nusprendžiau , kad kas padaryta , tai padaryta.