JOURNALIST

31

8 vaikinai sėdėjo ant grindų šnekučiuodamiesi ir pietaudami. Pamatę mane jie šyptelėjo. Xiumin su plačia šypsena pakilo nuo grindų ir pradėjo eiti link manęs , bet sustojo pamatęs pykti mano akyse. Stengdamas žvalgytis kuo mažiau , kad akys nesutiktu  žmogaus kuris galėjo priversti mano krūtinę plyšti iš skausmo , nusisukau nuo vaikinų ir priėjau prie staliuko ant kurio stovėjo kompiuteris su projektoriu. Numetusi savo daiktus išėmiau flešiuką ir įdėjau jį į kompiuterį. Nieko nesakiusi išjungiau šviesą ir vėl grįžusi prie kompiuterio pajungiau nuotraukas. Stovėjau užsimerkusi spaudinėdama kompiuterio mygtuką. Pykti keitė skausmas ir užuojauta ir neviltis. Galiausiai nebeištvėrusi ištraukiau flešiuką ir sviedžiau jį į Xiumin. Vaikinas stovėjo ištiktas stabo. Laikydama ranką prie skrandžio prakalbau.
-Šitai gavo mano viršininkas. Jei nebūčiau aš jo atplėšusi jūs jau būtumėt spaudoje. Po velnių vaikinai!,-giliai įkvėpiau,-Aš tik tiek galiu jums padėti. Jei yra dar kopijų negalėsiu jums padėti , nes mane atleis už tai kad paėmiau šitą flešą. Pasirūpinkit savimi vaikinai.
Paėmiau savo daiktus ir jau norėjau išeiti , kai netikėtas skausmas spyrė į skrandį. Susverdėjau , bet Xiumin suėmė mane už pečių. Jutau kaip pradėjo pykinti iš skausmo. Giliai kvėpuodama užverčiau galvą. Neleisdama ašaroms išsiveržti.
-Paskambinsiu vadybininkui. Jūs pasirūpinkit Ella,-griežtai tarė Suho.
Man nespėjus sureaguoti Xiumin paėmė mane ant rankų. Užmerkiau akis. Buvau išnešta iš tos patalpos ir įnešta į vėsesnia patalpą. Galiausiai mane paguldė ant odinės sofos. Giliai kvėpuodama susiriečiau į kamuoliuką. Skausmas darėsi nepakenčiamas. Suurzgiau , kai šaltas skuduriukas palietė kaktą. Stengiausi nekreipti dėmesio į pykinimą. Nenorėjau atmerkti akių , norėjau kaip visad panirti į miego karalyste ir leisti skausmui išblėsti deja šį kart nepavyko to padaryti. Giliai kvėpuodama nustūmiau ranką laikančia skuduriuką. Nurijusi seiles šiaip taip atsisėdau. Vis dar užsimerkusi bandžiau nuraminti pykinimą kuris atrodo nenorėjo niekur trauktis. Duriantis skausmas nuo skrandžio peršoko prie smilkinių. Dar kart suinkštusi paliečiau smilkinius.
-Gal iškviesti daktarą?,-pasigirdo Do murmesys.
-Chen ji atrodo labai prastai,-sumurmėjo Xiumin.
-Ella...?
Giliai kvėpuodama pavargusiomis akimis pažvelgiau į Chen. Vaikinas žiūrėjo į mane gailesčio kupinu žvilgsniu. Jutau ašaras besikaupiančias akyse.
-Skauda,-sumurmėjau,-Ir pykina.
-Ar iškviesti daktarą?
-Ne. Turiu vaistų,-nurijau seiles,-Bet po jų negaliu vairuoti.
-Brangute tu ir tokios stadijos negali vairuoti. Mes pasirūpinsim , kad tu pasiektum namus išgerk vaistus. Kur jie yra?,-prakalbo į patalpą įėjęs lyderis.
-Mašinoje , kuprinėje.
Ištiesiau automobilio raktelius. Jei gerai pamenu , tai Baekhyun paėmė juos ir akimirksniu pasišalino iš kambario. Buvau priversta atsigulti ir laikyti šaltą rankšluostį ant kaktos kol visa grupė išėjo iš patalpos aptarti to kas bus toliau. Užmerkusi stengiausi susikoncentruoti ties naujo darbo idėjomis. Rasti žurnalistės darbą bus sunku ypatingai kai pasklis kalbos apie tai ką padariau niekas nenorės manęs samdyti. Galiu sau leisti kelis mėnesius nedirbti , bet ne ilgiau ne tik dėl finansų , bet ir dėl savęs. Gal išvažiuoti paatostogauti atsigauti nuo visko. Pasiimti Mona ir pasislėpti nuo visko šiame pasaulyje. Nors ji dabar laiminga gyvendama bendrabutyje ir susitikinėdama Park Min. sesuo jaučiasi laiminga , o tas vaikinas ne kaip jo pusbrolis moka pasirūpinti panele. Patalpos durys atsidarė ir užsidarė. Lėtai atsisėdau. Nuleidusi galvą stebėjau savo batus. Reikėtu juos nusivalyti. Prieš akis atsirado stiklinė vandens ir delnas su dviem tabletėm. Pamačiusi vaikino delną žinojau kieno akis sutikčiau jei pakelčiau savąsias. Kadangi nebuvau dar tam pasiruošusi paėmiau vandenį ir vaistus. Išgėrusi juos padėjau stiklinę ant stalo. Likau sėdėti nuleidusi galvą ir užmerkusi akis laukdama kol pradės gerėti.
-Parvešiu tave namo,-sumurmėjo gigantas.
Nieko jam neatsakiau toliau sėdėjau nejudėdama. Žinojimas , jog jis šalia vertė krūtinėje esančia širdį plakti kaip pašėlusiai. Maniau ji bus sukaustyta skausmo , kai vėl išvys Chanyeol , bet pasirodo mano kūnas džiaugėsi tuo , kad jis netoliese. Dėl nesuprantamu priežasčių norėjau jo apkabinimo. Norėjau kad jis priglaustu mane prie savęs , kad ir kaip smarkiai įskaudinta jaučiausi prieš savaitę , visa tai nublanko prieš norą pajusti jo tvirtas rankas apglėbenčias mane. Sudejavusi nuo savo nesuprantamu jausmų nusprendžiau , jog kraustausi iš proto.
-Leisk tave nunešti iki automobilio,-dar kart nedrąsiai sumurmėjo vaikinas.
-Aš moku vaikščioti tik duok man kelias minutes,-atsakiau masažuodama smilkinius.
-Tu sukūdai,-labiau sau tarė jis.
-Bent jau nesustorėjau,-mestelėjau.
-Kodėl?
--Nes maniau , kad esu per stora , tad nusprendžiau laikytis dietos,-piktai mestelėjau.
-Juk žinai kad ne to klausiu,-mestelėjo vaikinas.
-Tai klausk normaliai.
-Nėra prasmės.
-Tada patylėk,-piktai tariau.
Vaikinas atsisėdo ant stalo prieš mane. Piktai debtelėjau į jį. Jo veidu bėgiojo nuovargio šešėliai. Juodi ratilai po akimis , sukudęs veidas ir aiškiai apsiblaususios akys. Kilstelėjau antakį.
-Ir tu manei , kad esi per storas?,-tyliai paklausiau.
-Maistas neatrodė skaniai,-sumurmėjo.
-Užjausčiau tave , bet tu to nusipelnei.
-Ella ką tu norėjai , kad aš daryčiau? Norėjai , kad primuščiau tą vaikiną?,-kiek piktai paklausė Yeol.
-Bet ką Chanyeol , bet ką tik nepalikti manęs vienos ten. Aš tikiuosi tau skaudėjo ir skaudėjo labai , nes kai tu mane palikai ten vieną net nepasivarginęs pasidomėti ar man reikia pagalbos , tu mane įskaudinai. Aš maniau , kad aš tau rūpiu , o pasirodo viskas ko tu norėjai tik vienos nakties nuotykio. Tai kuris dabar iš mūsų yra...
-Man niekad nereikėjo iš tavęs tik vienos nakties nuotykio!,-piktai riktelėjo.
-Tai ko po velnių tu nori nuo manęs?! Man jau atsibodo visa tai. Atsibodo galvoti apie tave , atsibodo vengti grįžti namo , kad neprasilenkčiau su tavimi. Pasakyk , kaip man dabar grąžinti viska atgal? Kaip priversti savo širdį nebeplakti greičiau vos tik išgirdus tavo vardą. Kaip nebenorėti pajusti tavo apkabinimu? Kaip nebegalvoti apie tavo šiltą glėbį kas kart prieš užmerkiant akis? Ir kaip po velnių numalšinti tą skausmą kurį jaučiu kas kart prisiminusi , jog palikai mane vilkams?! Ką aš tau tokio padariau , kad privertei mane pradėti galvoti apie tave. Kodėl negalėjai pasirinkti kitos merginos...,-užsidengiau veidą rankomis.
-Nes kitos merginos nesi tu. Jos nepriverčia manęs laukti iki 3pm nakties balkone kol jų bute įsijungs šviesa ir aš žinosiu , kad jos jau namie. Jos nepriverčia manęs norėti jas apkabinti kas kart kai pamatau jas. Nes kitos merginos neverčia manęs taip jaudintis prieš kiekviena mūsų susitikimą. Ir jos nesugeba padaryti taip.
Vaikinas paėmė mano ranką ir man nespėjus sureaguoti padėjo ją ant savo krūtinės. Per ploną audinio sluoksnį jutau jo smarkiai besidaužančia širdį. Skruostus užplūdo raudonis , o pačios krūtinė prisipildė nesuprantamu jausmų , norėjau dabar pat atsistoti ir apkabinti vaikiną. Norėjau , kad jis laikytu mane savo glėbyje , norėjau vėl pasijusti saugi kokia ir jaučiausi būdama jo tvirtose rankose.
Žvelgiau į savo ranką prispaustą jo rankos. Mažo delniuko beveik nesimatė per jo dideles plaštakas. Vaikinas nykščiu paglostė pirštus leisdamas šiltoms bangoms nusiristi kūnų. Lėtai pakilau iš savo vietos neatitraukdama rankos nuo jo krūtinės. Atsistojau prie pat vaikino. Žvelgdama į jo rudas šiltas akis laisva ranka priliečiau jo skruostą. Yeol užmerkė akis mėgaudamasis prisilietimu. Širdies plakimas pagreitėjo teigdamas , jog jam iš ties patinka , kad esu šalia. Kiek sudvejojusi pasilenkiau. Lūpoms susilietus pradėjau jas tingiai judinti. Vaikinas laisva ranka apglėbė mano liemenį ir truktelėjo mane taip , kad sėdėčiau ant jo kairės kojos kelėno. Po delnu spurdanti jo širdis išdavė koks susijaudinęs jis yra dėl mano lūpų prisilietimo. Atsargiai išlaisvinusi savo ranką leidau jai nuklysti ant vaikino kaklo pirštų galiukais liesdama jo plaukus. Chanyeol švelniai delnu prisiglaudė prie mano skruosto. Jaučiau , kaip kūnas prisipildė džiaugsmingos šilumos. Jo prisilietimai teikė laimę ir vertė mane dar labiau klimpti į nesuprantamus jausmus jam.