JOURNALIST

6

Likusi vakaro dalis praėjo be jokių ypatingų įvykiu apart to , jog kaimynai vėl kėlė triukšmą , bet šį kart atrodo jie žaidė žaidimus. Ryte nubudusi pasidžiaugiau jog savaitgalis. Pasiraičiusi lovoje pažvelgiau pro langą. Galėjau matyti debesis susikaupusius danguje. Buvo apsiniaukia , kaip įprastai. Persibraukusi rankomis per plaukus išlipau iš lovos. Ant savo liauno kūno vilkėjau tik ilgus marškinius nesiekenčius keliu. Užsimetusi mėlyno šilko chalatėlį neužrišau jo. Basomis nupėdinau iki virtuves. Ten mane pasitiko amsintis Yeol įdėjusi šuniukui maisto pasiėmiau kavos puodelį ir išpėdinau į balkoną. Pasidėjusi puodelį ant staliuko iškėliau rankas į viršų ir išsiriečiau. Norėjau pramankštinti sustingusį kūną. Palenkusi galvą į šoną , greit nuleidau rankas. Kitame balkone stovėjo pats Park Chanyeol. Vaikinas atrodė apsimiegojęs. Susivėlę plaukai lindo į akis. Ant kairiojo peties jis laikė persimetęs juodą maikutę. Gerai ištreniruota krūtinė buvo atvirai rodoma visam pasauliui. Sukandusi dantis pasistengiau nekreipti į jį dėmesio nors mačiau jog vaikinas pastebėjo mane balkone , bet nieko nesakė , toliau siurbčiojo gėrimą iš žalio puodelio. Paėmusi kavą atsirėmiau į turėklą. Stebėjau niurių debesų užgultą rajoną. Mačiau vaikų žaidimo aikštelėje žaidžiančius vaikus ir tėvus kurie buvo įlindę į telefonus vietoj to , jog stebėtų savo atdžalas. Nieko negalėjau to suprasti. Nesupratau kodėl pasigimdę vaikus tėvai jų neprižiūri. Mano motina darė taip pat. Jei buvo įdomiau susirasti mano tėvo pakaitalą nei domėtis , kaip man sekasi mokykloje. Visuomenėje tai buvo normalu , jog vaikai augo patys be jokio rūpesčio. Motina mano gyvenimu pradėjo rūpintis tik tada , kai jame atsirado Site. Tada trokšdama daugiau jos dėmesio stojau mokytis ten kur ji man liepė baigiau mokslus geriausiais pažymiais susiradau gerai apmokamą darbą ir tada viskas sugriuvo. Mano susikurta iliuzija , jog šokdama pagal motinos dūdelę pelnysiu jos meilę. Turėjau suprasti jau nuo pat pradžių , jog jei gyvenime rūpėjo tik trys dalykai: Lili , pinigai ir vyrai. Mudvi su Mona tebuvome jos našta kurios ji mielai atsikratytų jei tik galėtų , tad nenustembu , kai mama kai kuriems savo draugams pristato mane , kaip savo dukterėčia tolimos giminaitės , o Mona mano dukra. Tokia ta mūsų motina per tiek metų abi su sese prie to pripratom ir pradėjom į tai nekreipti dėmesio. Žinoma , kai motina susirado turtinga vyriški visuomenės akys pradėjo krypti į mūsų šeimą daug kam knietėjo paimti interviu iš manęs , bet neatsirado nei vieno tokio drąsaus kuris tai padarytu ir tai dėl to , nes du žurnalistus buvau paguldžiusi į renimacija. Dėl patėvio pavyko išvengti kaltinimų ir tai jis man primena kas kart ,kai tik susitinkame.

Pavėlusi nešukuotus plaukus pažvelgiau į šuniuką atbėgusi į balkoną. Yeol prigulė prie mano basų kojų. Šyptelėjusi jam atsitūpiau ir pradėjau glostyti jo kailiuką. Šunelis apsivertė ant nugaros prašydamas , kad paglostyčiau pilvuką. Šypsodamasi sukryžiavau kojas ir tarp jų pasidėjusi šuniuką pradėjau su juo žaisti. Yeol amsėdamas bandė krimstelti man į pirštus kurie vis erzinančiai timptelėdavo už jo mažų letenėlių.

-Panele Sona?!,-pasigirdo riktelėjimas iš kito balkono.

Patraukusi šuniuką nuo kojų pakilau. Visai buvau pamiršusi , jog vis dar vilkėjau kelių nesiekiančia maikutę ir šilko chalatėlį apie tai prisiminiau tik pamačiusi nuraudusį Xiumin veidą. Nekreipdama į tai dėmesio , nes vis tiek buvo jau per vėlu apsimesti drovia , be to nieko neatskleidžiau ko jie nebūtų matę.

-Taip. Kuo galėčiau padėti?,-mandagiai paklausiau drąsiai žvelgdama į du vaikinus balkone.

-A...Ar...Gal... Gal turite cukraus?,-galiausiai išlemeno.

-Turiu. Ateikit paskolinsiu.

Įžengiau į būto vidų. Nupėdinusi į virtuvę susiradau nepradaryta cukraus pakelį. Paėmusi jį nuėjau prie durų kur jau skambėjo skambutis. Atidariusi jas pamačiau gigantą kuris buvo įlindęs į telefoną ir nelabai kreipė dėmesio į mane.