JOURNALIST

38

-Na jei taip gražiai prašai , tai būtinai pasirodysiu.

-Tu dabar ne su Chanyeol?,-smalsavo lyderis.

-Jis šiuo metu kalbasi telefonu. Atrodo tavo draugas visai pamiršo , jog į kavinę atėjo kartu su manimi.

-Nemanau. Jis dėl tavęs pasiėmė tris laisvas dienas.

-Dėl manęs?

-Mhm. Daugiau nieko negaliu sakyti turiu eiti Ella buvo malonu pasikalbėti.

Vaikinas baigė pokalbį. Primerktom akim žvelgiau į telefoną. Tas gigantas dėl manęs pasiėmė laisvadieniu , bet leidžia juos kalbėdamas telefonu. Pavarčiusi akis gurkšnojau kavą stebėdama aplinką. Kai buvau išgėrusi puse kavos padavėja atnešė ir mūsų pusryčius. Kreivai jai šyptelėjusi dar kart pažvelgiau į vaikiną kuris linksmai juokėsi kalbėdamas telefonu. Giliai įkvėpusi ir iškvėpusi jau ruošiausi stotis , kad išspardyčiau jo šikną , bet mano tėtis buvo greitesnis. Jis nupėdino į lauką vaikinui nespėjus sureaguoti atėmė jo telefoną baigdamas pokalbį tada trenkė gigantui per pakaušį ir kažką piktai pasakė. Kilstelėjusi antakį gūžtelėjau pečiais. Nereikėjo pačiai vargintis.

Yeol grįžo prie staliuko lyg niekur nieko. Netaręs nei žodžio pradėjo doroti savo pusryčius. Abejingom akim nužvelgiau vaikiną. Jis juokauja ar tėtis jam per smarkiai trenkė.

-Chanyeol šitaip nieko nebus. Toks tavo elgesys santykiuose nebus pateisinamas. Pusvalandi stovėti lauke ir taukšti telefonu kol aš tavęs čia laukiu ir jei tėtis nebūtų iš tavęs atėmęs telefono garantuoju , kad vis dar linksmai šnekučiuotumeisi su tuo pašnekovu. Ar tu mergina , kad tiek ilgai tauški telefonu?,-susiraukiau.

-Tai vaikystės draugė paskambino norėdama pasiteirauti , kaip laikausi ir mes tiesiog užsikalbėjom. Atsiprašau mieloji ,tai daugiau nebepasikartos,-meilinosi vaikinas.

-Aš tikiuosi tėtis užnuodyjo tavo maistą,-mestelėjau atsigėrusi kavos.

-Ką planuoji šiandien veikti?

-Grįžti namo ir kristi į lovą. Ruošiuosi miegoti t visą dieną,-pasiražiau.

-Gal norėtum kartu su manimi praleisti diena.

-Kokie tavo pasiūlymai?

-Leidžiu spręsti tau ką nori veikti su manimi,-mirktelėjęs įsidėjo paskutinį kąsnį sumuštinio į burną.

-Man reikia į knygyną neturiu naujų knygų , tai pat visai praverstu nuvažiuoti nusipirkti suknelės arba kažko panašaus Suho gimtadieniui.

-Sakyk kur pirmiausia nori važiuoti žvėriuk ir aš tave nuvešiu ten.

-Mhm tikriausiai pirmiausia važiuokim suknelės , nes tai truks ilgiausiai,-gūžtelėjau pečiais.

Po keturių valandų gigantas jau maldaute maldavo manęs , jog važiuotumėm namo arba eitumėm kur nors kur man daugiau nebereikėtu matuotis drabužių. Atrodo jis manė , jog aš juokavau sakydama , jog kol išsirinksiu suknelę jis spės ir pražilti. Aplankėme apie 26 parduotuves ir nei vienoje nemačiau nieko kas man patiktu , nors buvo be galo daug gražių suknelių , bet nei viena iš jų neatitiko mano išrankaus skonio , be to man patiko leisti laiką su tuo besiskundžiančiu šuniuku kuris atrodo tuoj apsiverks jei nerasiu ko noriu. Gailiai jam šyptelėjusi įžengiau į 27 parduotuvę. Žengusi kelis žingsnius į parduotuvės vidų akys sustojo ties ant manekeno esančia suknele. Tai buvo tamsiai mėlynos spalvos suknelė siekianti žemę. Pečiai pridengti tik permatomu audiniu , nes pačios rankovės nuslydusios žemiau pečių. Viršutinė suknelės dalis buvo kiek tamsesnio mėlynumo , nei sijonas. Sijonas buvo kelių sluoksniu ant viršutinio sluoksnio auksiniais siūlais išsiuvinėtos žvaigždės ir mėnuliukai pabrėžė suknelės grožį. Nusišypsojusi susiradau suknelę ant pakabos. Radusi savo didį net nesimatavusi patraukiau kasos link. Tuo tarpu Chanyeol sėdėjo ant suoliuko prieš parduotuvę. Palaukusi kol supakuos pirkinį , susimokėjau ir galiausiai nupėdinau pas gigantą netrukusi ilgiau nei 8 minučių. Mačiau nuostabą jo veide.