Katerina (TAISOMA)

16

Pas mane įsiveržė mergina. Šviesių geltonų plaukų, balta aplink kojas plevenančia suknele. Angelas, pamaniau, ne kitaip. Ji atnešė suknelę. Džiaugiausi, kad suknelė pakankamai padori, ji beveik iki kelienų, aptemta, su iškirpte, kuri tesiasi iki krūtų tarpelio, nugara nuoga iki pat sėdmenų kur medžiaga pridengia mano kūną. Kai geriau ją apžiūrėjau, nusprendžiau, kad po velnių ji visiškai nepadori ir aš nedevėsiu. Atrodysiu lyg kekšė. Ar toks tikslas ir turi būti?

- Gideonas liepė užsidėti, prašau užsidėk, nes kitaip klius man, - blondinė švelniu, atrodo dainuoti sukurtu balsu ėmė maldauti. Linktelėjau. Nenorėjau pridaryti kitiems bėdų. Netrukus sužinojau jos vardą - Samanta. Kaip suprantu ji yra pavaldi Klerei, tačiau pasitarnauja ir Gideonui. Negaliu pasakyti ar ji žmogus ar koks kitas padaras. O ir ji pati tikrai neatviravo apie save, ji pakankamai tyli ir santūri, nors į kambarį įsiveržė lyg uraganas.

Apsirengiau tą tamprią suknelę, vien dėl jos būsiu irzli ir galėsiu bet ką nudėti. Be to ji visiškai netinkama gynybai, jei jos prireiktų, vos pakelčiau koją, ji laisvai suplyštų. Ji mane padažo, elegantiškai, pakankamai mažai tepdama visokio šlamšto man ant veido. Niekada nesidažiau ir nemanau, kad man to reikia. Plaukus po dušo palikau natūraliai išdžiūti, todėl jie yra natūraliai susigarbanoję. Samanta ištraukė batelius, aukštakulnes basutes storu kulnu. Jos atrodė pakankamai patogios ir kai jas apsiavau, tuo dar labiau įsitikinau.

- Ačiū, - kukliai šyptelėjau, Samanta tik linktelėjo ir palinkėjusi sekmės išdūmė iš kambario.

Mano širdis plakė dvigubai greičiau nei įprastai. Nė negaliu nutuokti kas manęs laukia šį vakarą toje šeimoje, galingų vilkolakių šeimoje. Gal jie mane sudraskys į skutus? Ar grįšiu gyva? Gal Gideonas mane apsaugos? Nemanau. Aš tik būsiu graži puošmena nukreipti dėmesį ir ieškoti informacijos.

- Pasiruošusi? - Išgirdusi žemą balsą kelis kartus mirktelėjau. Nė nepastebėjau, kad jis stovi šalia durų slenksčio ir mane stebi. Kai pamačiau jo išvaizdą.. Bandžiau susilaikyti, kad man neatviptų žandikaulis. Jis vilkėjo juodus aptemtus džinsus ir juodus marškinius prasegtus viršuje, plaukai gražiai sušukuoti atgal, o dailūs juodi batai pabrėžė ilgas kojas. Jis atrodė gana paprastai, bet to pakako, kad mano mintys ir kūnas užsiliepsnotų.

- Taip, - jis nužvelgė mane, bet jo veido mina išliko tokia pati, kai tuo tarpu aš jį rijau akimis. Stengiuosi nebūti iš tų paauglių, kurios pamačiusios blogiuką susilydo, tačiau jos dar tikrai nematė tokio kaip Gideonas. Nemėgstu jo, tačiau paganyti į jį akių niekas neuždraudė. Pasiėmusi paltuką taip pat atneštą Samantos užsivilkau jį ir leidausi į nežinomą kelionę su pakankamai man nežinomu žmogumi. Jis nevilkėjo jokios striukės, ar jam nešalta?

Vos įsėdę į mašiną abu jautėme ore tvyrančią įtampą ir nerimą. Abu tikrai nežinome ko iš šio nekaltai skambančio vakaro tikėtis.

GIDEONAS*

Ir kodėl po galais Samanta turėjo išrinkti tokią suknelę? Aš vos tvardžiausi pamatęs ją tokią ryžtingą su tą suknele sėdinčią gražiai sukryžiuotomis kojomis, nenuplėšti tos suknelės ir nepaimti tiesiai čia pat prie sienos. Man reikia kažką susirasti vakarui, nes mano kiaušiai šiandien gėrokai pamėlynuos iš negalėjimo sugrūsti į ją savo penio. Ši suknelė.. Ji pabrėžė viską, apvalias krūtis, sultingus klubus ir tą užpakaliuką į kurį norėčiau suleisti dantis. Noriu nudėti Samantą. Nors kita vertus galėsiu pasigrožėti jos kūnu, nes ji visada nešioja savo didžiulius maišus, kurie baisiai jai netinka. Kas turėdama tokį kūną turėtų jį slėpti. Bet Katerina turi savitą mąstymo būdą. Ir aš jo neperprasiu. Reikia liautis galvoto apie seksą, o ypač su šia raudonplauke.

Manęs laukia užduotis. Susidurti akis į akį su galingiausių vilkolakių klanu. Jie išžudė silpnesnius saviškius, kad suburtų stipriausių iš stipriausių būrį. Atrodo kaip eiliniai žmonės, bet po žmogaus oda slėpėsi aštrūs nagai ir vilko dantys, galintys plėšyti mėsą sekundės greičiu. Arielis. Jis turbūt irgi bus. Apsimes, kad jam nieko nereiškia faktas, kad šaltakraujiškai nudėjau jo sūnų, o kartu ir savo draugą. Užsimerkiau nenorėdamas prisiminti tų įvykių, bet netrukus ir vėl susikoncentravau į kelią. Jau temo, beveik šešios valandos vakaro. Katerina, regis, jaučiasi panašiai, tai sprendžių iš jos lūpų kramtymo ir žaidimo su pirštais visą laiką. Po galais, ar gali ji nustoti kramtyti tą rausvą putlią lūpą. Staigiai nusisuku, bandau save įtikinti, kad jei ir permiegočiau su ja, visas šis jaudulys baigtųsi ir ji manęs taip nejaudintų.

Stipriau suspaudžiau vairą, kai įsukome į didžiulės vilos kiemą. Aplinkui matėsi prižiūrėta aplinka, tujos, fontanai ir kitos nereikalingos puošmenos, sukuriančios gražių namų vaizdą. Bet aš žinau, kas iš tikrųjų šiuose namuose dedasi, kiek riksmų ir maldavimų pasigailėti šios sienos yra girdėjusios. Pats namas didžiulis, trijų aukštų su per visą antrą nusidriekusiu balkonu, prisimenu kaip linksmindavomės tame balkone. Tai buvo seniai. Taip seniai, kad vos išgaliu viską prisiminti. Kieme pastebėjau kelis paprastai apsirengusius vilkolakius, aš juos galiu užuosti per kilometrą, jų kraujo kvapas specifinis. Jie akivaizdžiai apsimeta paprastais vakarėlio dalyviais, tačiau yra sargybiniai, kurie viską stebi ir bet kada yra pasiruošę pulti. Aš taip pat turiu kelis peilius susikišęs už diržo vidinėje kelnių pusėję, juos ištepiau kurpele, žolele, kuri nuodinga vilkolakiams. Juos pakankamai paprasta nudėti, šiuos nepatyrusius sargybinius galėčiau paskersti vos per minutę, tačiau Arielis ir kiti jo parankiniai yra žymiai stipresni.

Padėjau Katerinai išlipti, ji iškart pasitvarkė kiekvieną kūno linkį pabrėžiančią suknelėlę ir tai toki gražu man nepraslydo pro akis. Ištiesiau parankę, nes turime atrodyti kaip pora. Kad ir kaip nenorėjau taip arti būti prie jos, liestis su ja, tačiau šiandien tai privaloma. Praėjau pro mane akylai stebinčius vyrus, nevykusiai apsimetančius, kad jų nedominu, tačiau gręžiančius mane smerkiančiais žvilgsniais. Man tai visiškai nerūpi, neketinu rodyti nė kruopelytės gailesčio.

- Nusiramink, jei kas aš atskubėsiu į pagalbą, - pasilenkiau link Katerinos ausies ir sušnabždėjau, nes ji be perstojo drebėjo. Taip, ji drąsi, tačiau nepasitiki savo jėgomis, nors jei labai panorėtų pati viena galėtų užversti kelis vilkolakius. Nors ir nerodžiau didelio susižavėjimo per treniruotes, tačiau kaip nepatyrusi, ji puikiai moka apsiginti, muštis ar pulti. Turbūt dėl smūgio galios jai padeda jos dar tik besiskleidžiančios galios, kurių ji ir pati nėra ištyrinėjusi. Vos įėjęs į namo vidų pajaučiau visų žvilgsnius. Ir tikrai ne geranoriškus, veikiau apsimestinius. Visas kolidorius išpuoštas įvairiomis gelėmis kaip ir pagrindinė menė. Visur pristatyta apvalių staliukųbsu vardais, su savuoju dar nepastebėjau. Kažkokia moteris priekyje nenės dainavo liūliuojančią dainą, dauguma lingavo pritariančiu rimtu. Susirinko daug svečių, jaučiu, kad yra ir vampyrų, tik neatskiriu kurie.

- Sveikas, Gideonai, malonu po šitiek laiko tave matyti. Ar supažindinsi su žaviąja palydove, - kaip ir tikėjausi prisistatė Arielio sesuo - Džesika. Ji visada atvirai reiškėsi ir rodė, kad patinku jai. Smulkaus sudėjimo, rudų trumpų plaukų ir iš pažastų augančių kojų, tačiau ši modelio išvaizda manęs nežavėjo, nes puikiai žinau kokia ji manipuliatorė ir sadistė paslėpianti savo darbus po nekaltos avelės veideliu. Gal derėtų ja šiandien pasinaudoti kaip sekso šaltinį, gal net kažkokios informacijos išpeščiau.

- Katerina Archeron, mano šio vakaro palydovė, - pristačiau Kateriną, nors neplanavau, kad taip ją pristatysiu. Manau kils mažiau įtarimo, visi aiškiai žino, kad ji žmogus ir negali jiems pakenkti. Bet Katerina gali ir pati tai žino, po oda ji slepia dar neišlaisvintą jėgą ir galingą žvėrį. Tuo net neabejoju. Nusišypsojau Džesikai flirtuojančia šypsena, o ji man atsakė tuo pačiu visiškai nekreipdama dėmesio į šalia stovinčią Kateriną. Galėjau netgi užuosti nuo Katerinos sklindantį pyktį ir pavydą ir kažkodėl tuo žavėjausi.