NE GIMINAIČIAI(Baigta)

6.9

Pow Margo.

Štai ir atėjo ilgai laukti naujieji metai. Mano viena iš mylimiausių švenčių. Kaip jau minėjau pas mus atsirado kaimynėlis Maksas su savo tėvais. Markas apskritai pradėjo kraustytis iš proto nuo savo nervų. Naujųjų metų naktį aš specialiai užsivilkau baltą suknelę virš kelių. Pasileidau plaukus, lai Markas dar labiau pasinervuoja. Mama netrukus pakvietė visus prie stalo kur mano dėdė jau įdėmiai kalbėjosi su savo sūnumi. Ne už ilgo prie stalo priėjau ir aš.

-Su artėjančiais!-Matau Marko deginantį žvilgsnį, noriu šiandieną sukelti jam pavydą. 

-Margo, tu tokia graži.-Tarė man mama, o aš atsisėdu greta Marko kuris stengiasi apsimesti jog mano šiandieninis stilius jo nedomina. 

-Kaip tau?-Jis man nieko neatsako tik atidaro šampano butelį, net veido nepasuko į mano pusę.

-Markai, aš su tavimi kalbu!

-Tu ko nors klausei? Mintys dabar apie visai ką kitą sukasi, Leo į klubą kviečia, todėl po visų jūsų nesąmonių man teks išeiti, taip, kad linksminkis į valias sesute.-Suspaudžia kumščius ir netrukus pas mus kažkas pasibeldė į namelį. Išgirdome labai pažįstamus balsus:

-Su artėjančiais!-Prie manęs pribėga Maksas su krūva saldainių, visiškai neslėpdamas to jog aš jam patinku. 

-Margo, tu suvoki jog su savo apranga daužai man širdį?-Sušnabžda man į ausį, o aš specialiai žvilgteliu į Marką, tas vos neišmetė butelio iš savo rankų. Puiku tegul pajaučia broliukas kaip man tenka jaustis nereikalingai jo gyvenime.

-Liko penkios minutės sėskimės prie stalo!-Visi kurie stovėjo pribėgo prie stalo. Aš pajaučiau švelnią Marko ranką sau ant liemens. Sako reikia sugalvoti norą per naujųjų metų naktį, bet maniškis niekada neišsipildys. Kaip aš noriu būti jo ir tik jo, dalintis su juo visomis emocijomis. Dieve aš dėl jo net gyvybę pasiryžusi paaukoti, bet jis apie tai niekados nesužinos.

-Jau sugalvojai norą sesute?-Šnabžda man į ausį tas niekšelis ir jo ranka švelniai liečia mano nugarą, aš kaip visada apsimetu jog man visiškai vienodai.

-Greičiau nuo tavęs atsikratyti, tau juk nusispjaut ant manęs Markai.-Pasigirdo fejerverkai iš lauko ir mūsų taurės prisipildė šampano, mes taip ir negalėjome atsižiūrėti vienas į kitą. Ar gi taip būna sesers ir brolio santykiuose? Žinoma mes netikri brolis ir sesė, bet tai kas dedasi mano širdyje negalima parašyti nė jokiame romane apie meilę. Tas jausmas viduje su begaliniu troškimu. 

Galiu jausti Marką net iš tolumos. Aš tarsi narkomanė, man reikia jo žvilgsnio, švelnių prisilietimų po mano oda. Kaip stipriai vis dėlto įsikibau į jį.

-Nesijaudink meilute, greitai tu mane pamirši tarsi baisų košmarą.-Jo žodžiai lyg specialiai skaudino mane. Jis kuo ramiausiai pakilo iš savo vietos ir patraukė link išėjimo. Jo tėvas iškarto pastebėjo visą tai ir tarė:

-Markai, kur tu?

-Manęs laukia klube. Su naujais metais!-Trenkia durimis, o mano skruostais nusirito kelios ašarėlės. Koks jis žiaurus su manimi paskutiniu metu. Maksas prieina prie manęs su taure savo rankose, tik gaila mano širdžiai ant to visiškai vienodai. 

-Ko princesė liūdi? Margo, nekreipk tu į jį dėmesio. Jis idiotas. Jei pas mane būtų tokia sesuo aš gyvenime jos nemesčiau tokį puikų vakarą. 

-Nesupratu ką turi omenyje?-Sumirksiu kelis kartus kaip jis šnabžda man į ausį:

-Tu jam įgrisai, jis nuvažiavo į klubą dulkinti kitų mergų. Čia juk Markas. Man neseniai teko girdėti iš klasiokės lūpų jog jis ją patvarkė tualete,  štai koks ištiesų tavo brolis.-Kaip skaudu buvo girdėti visus tuos žodžius. Išgėriau šampano, po to dar ir dar. Galiausiai man užsinorėjo linksmybių kaip ir visiems. 

-Važiuojam į klubą, aš noriu pašokti-Kreipiuosi į Maksą, kaip jis staiga mane įspėja:

-Negalime ten vykti, juk žinai dabar tenai daugybė kvailių persirengusių į kalėdų senelius ir kitas nesąmones, o tu...-Nepabaigia sakinio kaip aš jau užsidedu striukę ir spoksau į jį, tarsi sakydama ''važiuojam''.

-Nagi.-Paskatinu jį.-Bus linksma.

-Ai žinai tiek to, varom. Aš tau jau sakiau jog esi labai seksuali panelė?-Nori patraukti mano plaukus ir pabučiuoti į kaklą, bet mano mintys sukasi tik apie tą niekšelį kuriam ant manęs nusispjaut.

-Dėl viso pikto pasiėmiau kaukę, jei kartais ten vyktų tikras persirengimo vakarėlis, nesinori atrodyti kaip idiotui.-Užsideda jis ant veido kaukę ir mes išeiname į lauką. Pasigavome taksi ir jau galvoje suku planelį kaip aš jam atkeršysiu. Užeiname į klubą kaip čia išvystame girtutėlį jaunimą ir begalo garsią muziką.  Maksas paduoda man taurę šampano ir aš jį griebiu tarsi vandenį, šiandien tikrai nusigersiu. Atrodo jis tuo nusprendė pasinaudoti ir aš jaučiu kaip Makso lūpos liečia mano skruostą.

-Ką tu darai?-Man pasidarė labai nejauku nuo jo judesių, bet dar labiau sutrikau nuo jo tokio atviro prisipažinimo:

-Tu man patinki Margo. Padovanok man nors vieną bučinį.-Nespėju nė sureaguoti kaip jis su visa galia ir aistra įsisiurbia man į lūpas. Prieš akis visiškas rūkas, aš tikrai per daug išgėriau. Nenoriu to daryti su juo, aš trokštu to su Marku, o ne su šitu naglu idiotu. Maksas nesiliovė nė sekundei, būtų šiaip visai malonu atsipalaiduoti, bet tik jei tai darytų mano mylimas žmogus. Jis nė trupučio neatsitraukė nuo mano lūpų tik dar stipriau į jas įsikabino. Jaučiau kaip jis rankomis traukėsi mane vis arčiau ir arčiau. Galima sakyti jis tiesiog degė. Mūsų bučinys truko ne ilgai, nes kažkoks vaikinas persirengęs į kalėdų senelį jam gerai užvožė per žandikaulį. Taip trenkė, kad tas nuskrido ant greta buvusio staliuko. 

-Kaip tu drįsai prie jos prisiliesti?!-Rėkia taip garsiai, kad net muzika tampa tylesnė nuo tokio balso. Aš aišku bandau nuraminti situaciją:

-Neliesk jo!-Deja jis tarsi manęs negirdi ir ima spardyti vargšą Maksą kojomis. Visos merginos buvusios greta pradėjo skirstytis, o aš drąsiai pribėgu prie to senelio šalčio ir noriu jį sustabdyti.

-Tu užmuši jį, liaukis!

-Jis tavo nė plauko nevertas. Suknistas kalės vaikas. Tuoj aš jį pas angelus išsiūsiu!-Šiaip ne taip jį pavyko atitraukti nuo Makso kitiems apsaugininkams. Taip gavosi jog jį išmetė iš klubo kartu su manimi ant šaltos gatvės. Visiškai mane įsiutino, kas jis apskritai toks, kad kišasi į svetimus reikalus? Ilgai negalvojusi ir priėjusi prie jo trenkiu delnu per skruostą, netrukus jis nusiima raudoną kepurę ir viską kas tik dengė jo veidą numeta ant sniego. 

-Markai? Čia tu?

-Tu patenkinta meilute? Visa tokia suaugusi, kekšė!-Pirmą kartą girdžiu iš jo lūpų tokius žeidžiančius žodžius. Neišlaikau ir trenkiu dar kartelį jam  per skruostą. Akimirką atrodė jog jis laukia ir trečiojo smūgio.

-Na pasakyk dar kartą, kaip drįsai pasitikėti tokiu išgama? Paprasčiau būtų permiegoti su benamiu.

-Velniop tave Markai! Tau galima miegoti su pirmomis pasitaikiusiomis merginomis, o man net pasibučiuoti draudžiama?-Rėkiu taip garsiai, kad akyse ima kauptis ašaros.

-Taip! Jei tu tik žinotum, kad visos tos merginos neturi nieko bendro su ta kurią aš iš tikrųjų branginu! Aš iš proto dėl jos kraustausi, bet...

-Pasakyk, kas ji tokia Markai? Tu bailys?-Nesustabdomai verkiu, o jis tik sugriebia mane už plaukų ir įsisiurbia man į lūpas, aš tarsi laukiau to seniai seniai ir jaučiu  kaip mano kojos viso to neišlaikę atsipalaiduoja. Mudu vėl gulamės ant sniego ir šį kartą man nusispjaut, jog galiu peršalti. Negaliu nė kvėpuoti, jo liežuvis tarsi pasiėmė paskutinį oro lašą iš mano kūno. Mes nenorime atsitraukti, bet staiga jis prabudo:

-Tu išdavei mūsų bučinį mažyle!

O šie žodžiai, lyg tiesiai į širdį, taip skaudžiai nuskambėjo. Jis tiesiog lėtai pakilo be jokių žodžių ir išėjo palikęs mane vienu vieną gulėti ant sniego. Ryškios žvaigždės švietė danguje, o aš norėjau išsiplėšti savo širdį kuri iš proto eina dėl to idioto.