Pow Margo.Kai aš išvydau Marką, vos nenualpau. Jis nenuleisdamas rankos tiesiog pasodina mane ant fotelio.
-Nerėk, jis tau vis vien nepadės.-Jo balsas bando mane suvilioti, o aš staiga pradedu rodyti savo nepasitenkinimą:
-Kokio velnio tu čia atėjai?-Mano akyse tiek pykčio, o jis tik juokiasi ir kažkaip keistai į mane žiūri.
-Aš pasiilgau, baisiai pasiilgau.-Jo balsas paveikia net mano kaulus, jis turi ypatingą ryšį su manimi.
-Tuoj pat išeik iš čia.-Akyse pasipila geismas ir aš gaunu šoką kai jis atsiklaupia ant kelių ir ima nurenginėti suknelę.-Ne, aš tau neleisiu.
Mes imama kovoti, bet atrodo visi mano bandymai beviltiški, nes jis per kelias sekundes susitvarko su apačia ir pasiekia mano apatinius.
-Kokios pėdkelnės. Nieko nepridursi Margo. O taip.-Jis ima nuiminėti nuo manęs jas ir aš jaučiu jo degančius pirštus.
-Aš meldžiu tavęs Markai, nedaryk to. Vardan visko švento.-Aš maldauju jo liautis, o jis tiesiog lūpomis liečia mano vidinę šlaunų dalį, jaučiu kutenimą ir tirpstu.-Mamyte.-Silpnėju, mano kūnas gauna trokštamą dozę.
-Mažute pakentėk, dabar aš tau duosiu ko tau reikia.-Jis pasiekia mano kelnaites ir jas vienu judesiu numauna, vėliau jo liežuvis liečia tą vietelę.
-Ne Markai.-Ir viskas aš atsipalaidavau, jis gali daryti su manimi viską ko tik panorės.
-Mergaitė pavargo, mano Margo reikia pabaigti.-Jis glamonėja mane ir aš pilnumoje prarandu savo valią.
-Markai, na kam tu taip? Aš juk noriu būti laiminga.-Mikčioju nuo tokio pasitenkinimo, kurį jis man suteikia, aš pasiruošusi prasmegti skradžiai žemę.
-Aš myliu tave Margo, mažyle, kokia tu graži. Kodėl tu atsisakai mūsų meilės? Pakentėk tuojau tau bus gerai.-Liežuvis pranyko manyje ir aš išsitiesiau ant fotelio. Kokia aš kalė, tuoj bus mano vestuvės, o aš leidžiu Markui su savimi tai daryti, net protu nesuvokiamas dalykas.
-Taip, o taip!-Baigiu ir mano kūnas apmiršta, mes suglamžėme suknelę, aš jo nekalta auka. Markas prieina prie manęs arčiau ir įsisiurbia lūpomis man į burną, jis nori dar, šitos traukos nesustabdyti, bet jis išdavikas, jis mane išdavė.
-Patenkintas? Mulkis. Kam tu tai padarei?
-O ką tau nepatiko, sesute? Aš galiu dar. Aš noriu tavęs ištisai.-Jis vėl nori pakelti mano suknelę, o aš iš visų jėgų trenkiu jam per skruostą:
-Aš galvojau, kad tu žmogus, o tu gyvulys. Išdavei mane su Greise ir dabar galvoji, kad gali tiesiog savo pirštų pagalba mane dulkinti. Nuostabu Markai. Deja, bet aš ištekėsiu už Piterio ir daugiau tu prie manęs neprisiliesi.
-Ką? Dulkinau Greisę? Aš išmečiau ją iš gyvenimo, mažute gana vaidinti komediją.
-Komediją? Aš atėjau pas tave į butą ir mačiau kaip judu glamonėjotės. Eik šalin iš mano gyvenimo Markai.-Išeinu iš rūbinės, jis eilinį kartą viską sugadino.
Pow Markas.
Miglotai prisimenu tą vakarą ir tiesiog akmenėju. Ah, ta kvaila žiurkė.
Prieš savaitę.
Skambutis į duris, aš kai tik norėjau padaryti siurprizą savo merginai, kol tarp durį neišvydau Greisės.
-Markai, sveikas. Tu užimtas?
-Klausyk, tu supainiojai adresą, aš skubu.-Nenoriu jos matyti, atrodo visi jausmai jai dingo.
-Aš neturiu kur eiti. Mano kreditinę užblokavo, galiu pas tave nakčiai pasilikti?
-Greise, tai bloga mintis. Aš važiuoju pas Margo.-Noriu kuo greičiau nuo jos atsikratyti, bet ji ir toliau laipioja man ant galvos.
-Gerai, pamiegosiu stotį.
-Stok, užeik, bet tik vienai nakčiai.-Manyje sužaidė sąžinė ir aš ją įleidau, ji užėjo į svetainę ir atsisėdo ant fotelio.
-Kaip čia jauku.
-Gerai, man metas, maistas šaldytuve, raktai čia.-Užsivelku striukę, kaip ji staiga mane pašaukia:
-Palauk Markai, gal išgerkime arbatos, aš kai tik atnešiau pyrago. Nenoriu viena.
-Pyragas, o kaip tavo figūra? Na tu duodi Greise.-Vis žvilgčioju į laikrodį, aš taip pasiilgau savo mažylės. Nenoriu šiandien pas ją pavėluoti.
-Markai, aš nueisiu į virtuvę visko paruošti, o vėliau tave pakviesiu, tu nesitrukdyk eik toliau ruoškis pas savo Margo.-Jos balsas buvo toks švelnutis, kažkaip į ją visai nepanašu. Mano siurprizas kurį aš paruošiau Margo, ramiausiai guli juodoje dėžutėje.
-Markai, už mūsų draugystę. Paragauk, kokia skani arbata.-Paduoda ji man puoduką ir aš jaučiu malonų skonį.
-Ačiū Greise, tu vis dar pameni kokią arbatą aš mėgstu.
-Aš viską apie tave prisimenu, bet deja praleidau savo šansą ir nuo šiol aš daugiau neprisiliesiu prie tavo lūpų.-Prisideda puodelį prie savo lūpų ir tarsi kažko laukia.
-Man tai neturi jokios reikšmės, aš myliu Margo taip, kad net kvėpuoti negaliu. Žinai, aš tavęs taip niekados nemylėjau, tai buvo tik potraukis, o mano mažylė, tai mano pasaulis ir aš noriu jog ji taptų mano vaikų motina.
-Tikiuosi tavo svajonė išsipildys.-Nusišypso ji man, o aš jaučiu keistą silpnumą, puodelis krenta man iš rankų ir aš tarsi atsijungiu. O aš taip norėjau padovanoti savo saldainiukui žiedą, už ką likimas toks žiaurus su mumis?
YOU ARE READING
NE GIMINAIČIAI(Baigta)
RomanceAš iki ausų įsimylėjusi savo pusbrolį, bet jis apie tai nežino. Markui aš tik sesuo kurią jis brangina. Naktimis aš tik įsivaizduoju kaip jis ir aš... Kiekvieną dieną jis parsiveda namo vis naujas merginas ir bučiuojasi man prieš akis. Negaliu niek...