NE GIMINAIČIAI(Baigta)

27.Sesuo...

Pow Margo.

Mano rankos ėmė drebėti ir dabar niekas neturi prasmės. Nuo tokio jaudulio greitai imu rengtis, be proto sunku susitvarkyti su emocijomis.

-Tu pajuokavai? Nusprendei eilinį kartą pažaisti su manimi? Markai, tai nejuokinga.

-Aš panašus į klouną? Šią tiesą man pasakė tavo tėvas, tiksliau mūsų tėvas, prieš tris metus. Tu manai aš taip būčiau tiesiog tave metęs?-Jo žodžiuose tiek skausmo ir pasimetimo, kad aš pati pasimetu savo jausmuose.

-Ne, mano tėvas mirė, to negali būti.

-Emilia ir Džeimsas meilužiai, tavo mama Džeimsui pusseserė. Būtent todėl mažyle, aš išsikrausčiau ir mečiau tave, bet man nusispjaut į šią giminystę, tu per daug saldi, kad tavęs atsisakyti.-Jis užsipuola mane savo bučiniais, kad pilnumoje užkariauti, o aš jau jaučiu aromatą pačių skaniausių lūpų pasaulyje, einu dėl jų iš proto, per daug stipriai jis man reikalingas. Jis nuvelka nuo manęs drabužius ir aš staiga jį sustabdau:

-Ne Markai, taip negalima, tu galėjai man pasakyti ankščiau, žinai kaip aš kentėjau? Aš praradau kūdikį, mūsų su tavimi kūdikį.-Nesuspėju pabaigti sakinio kaip jis taria:

-Margo, jei aš tik būčiau galėjąs išgelbėti mūsų mažylį! Tai tavo motina privertė pasidaryti abortą?

-Ne Markai, tuo momentu aš per daug nervinausi ir nuo visų tų emocijų aš persileidau ir tik Piteris padėjo man atsigauti, aišku? O tu tiesiog išvykai trejiems metams. Nesiginčysiu turėjai pakankamą priežastį tam, bet aš daugiau nedalyvausiu šiame žaidime.-Kalbėjau lyg tikra suaugusi.

-Kokia tu surimtėjusi, o man nusispjaut. Aišku tau? Aš noriu tavęs ir tu niekur, girdi niekur, nuo manęs nepasislėpsi.-Padengia bučiniais mano krūtinę ir aš einu iš proto.

-Markai, nereikia.

-Mažute, aš per daug sujaudintas.-Jis bučiuoja mano krūtinę nė sekundei nesustodamas, o vėliau jo degantis liežuvis perėjo per pilvą.

-Ne, tai bjauru. O dieve.-Kada jis pasiekia apatinius, aš suprantu jog jis mane tikrai išprievartaus. Jis praskečia mano kojas, o vėliau jo liežuvis liečia mano jautriąją odą.

-Aš pasiimsiu tave į pragarą. Tu priklausai man Margo.-Jo liežuvis tiesiog pranyko manyje.

-A! Taip!-Rėkiau be proto garsiai.

-Netgi jei tu ištekėsi už jo, aš tave vistiek dulkinsiu, nes tau to reikia Margo, kaip narkotiko. Atsipalaiduok mergaite mano.-Ir jis ima su ja žaisti taip, kad pasiekiu piką, aš taip ilgai neužsiiminėjau tokiomis glamonėmis, kad dabar jis tiesiog paspaudė stebuklingą mygtuką ir aš jame ištirpau.

-Liaukis. Aš baigiau.

-Aš noriu jog tu suprastum, kaip stipriai aš tavęs geidžiu.-Jis vėl glamonėja mane liežuviu ir dabar į mane įeina jo pirštas, po to lėtai ir antras.

-Markai, aš tavo sesuo, nedaryk to.-Per vėlu jis įėjo taip grubiai, kad aš tiesiog ištirpau. Visas kūnas buvo apsuptas jo kvėpavimu. Jis mane draskė kaip vargšą katinėlį, kuris netyčia išbėgo iš namų.

-Rėk. Aš pasakiau rėk.-Jis suspaudžia savo ranka mano krūtinę ir mūsų aistrai nėra jokių trukdžių, per didelis malonumas, tarsi mes rojuje.

-O Dieve! Taip!-Pasiekiu viršūnę antrą kartą ir jis iškarto sugriebia mane už gerklės, o vėliau suspaudžia kita ranka mano liemenį.

-O dabar aš parodysiu tau, kaip reikia bausti nepaklusnias mergaites, sesute.-Jis įeina į mane ir jo judesiai tampa tokie staigūs, mano kūnas tarsi gauna norimą dozę, kurios taip ilgai neregėjo.

-Ką tu darai? O Viešpatie! Markai!

-Kaip tai ką? Aš dulkinu savo seserį, kurią myliu iki beprotystės, užmušk mane Margo, bet aš tavęs neatiduosiu jam.-Jo judesiai tampa dar staigesni ir grubesni, jo delnas palenda man po nugara, aš noriu šios glamonės, ji per daug uždrausta mums, kad atsisakyti.

-Tu pasiimi visą mano deguonį.-Baigiu, bet jis nesustoja ir toliau mane drasko iš vidaus, kaip kokią pačią nepaklusniausią merginą pasaulyje.

-Pasakyk Piteriui, kad mane dulkino Markas. Juk šiandien tu namo negrįši. Aš tave darysiu visą naktį. Aš myliu tave Margo, tu pati meldei šios meilės ir dabar aš tau ją duosiu, mano saulute.-Jis baigia ir mano kūnas pilnumoje jam atsiduoda, nuo šio jausmo niekur nesinori bėgti. Kaip stipriai aš jį įsimylėjusi. Laimės ašaros teka mano skruostais, paprasčiau išsipjauti širdį, bet būti su juo. Jis paleidžia mane ir mudu atsitraukiame vienas nuo kito, aš prisitraukiu kelius prie krūtinės.

-Atleisk man. Aš per daug stipriai tave myliu.-Marko lūpos ima labai virpėti.

-Kaip aš dabar galiu pažiūrėti Piteriui į akis, mūsų vestuvės visai čia pat, aš negaliu jo išduoti.-Man buvo taip gėda, nors aš buvau patenkinta šiuo suartėjimu.

-Margo, mes negalime vienas be kito, pabėkime kur nors toli nuo čia. Aš turiu pinigų mums užteks. Kitoje šalyje mūsų niekas nežino. Ką pasakysi mažyle?-Jis apglėbia mano skruostus savo delnais, aš taip seniai laukiau šių žodžių iš jo lūpų.

-Markai, bet tai didžiulė nuodėmė. Mes neturėsime normalių vaikų. Tai per daug blogai.-Mano akyse ašaros ir jis nori jas nuvalyti savo pirštais, bet tuo pačiu nenutraukia žvilgsnio nuo mano akių.

-Reiškia tau svarbu visas tas formalumas, o tai, kad mes kvėpuoti vienas be kito negalime normalu. Tai, kad aš su niekuo mylėtis išskyrus tave negaliu, čia taip turi būti? Jei mes vienas kitą mylėsime, mums atsiras mažyliai, kurie niekados negims nenormaliais. Rinkis mane Margo, aš gi žinau jog tu myli mane.-Atsistoja jis priešais mane ant kelių ir priglaudžia galvą prie mano pilvo.

-Markai, aš myliu tave, bet...

-Margo, aš niekados nė kieno, taip nemylėjau. Mes gi nekalti, kad likimas sužaidė su mumis tokią rolę.-Jis bučiuoja mane į pilvą, o aš verkiu, nes ši žiauri tiesa niekaip neišeina man iš galvos. Mano telefonas suskambo ir aš paskubėjau atsiliepti.

-Taip mama. Kada? Kaip tai nutiko?-Nusivalau ašaras ir bandau užsisegti liemenėlę.

-Kas atsitiko?-Klausia manęs mano brolis.

-Jis gyvas? O dieve.-Išjungiu telefoną ir jis iškrenta man iš rankų.

-Margo, netylėk.

-Džeimsas, jis papuolė į avariją ir dabar randasi komoje.-Pačiai baisu nuo mano žodžių, kaip tai galėjo įvykti? Markas sustingo, niekas nesitikėjo šito.