Let's Talk About Nothing

Nuotolinis žmogus

Užrakintos mintys

Užterštos skausmu.

Gilus kvėpavimas:

Ir vėl vėlu,

Vėl neramu,

Vėl pikta -

Noris rėkt,

Ištrūkt.

Noris laisvės,

Noris būt.

Užrakintos rankos

Gniaužia smėlį

Kasdienybės.

Mes tokios paprastos būtybės:

Savęs,

Tavęs,

Lauko ir ramybės,

Meilės,

Ir visatos begalybės.

Užrakintos kojos

Ekraną spardo.

Nebegaliu matyt

Net savo veido,

Vidų purto

Nuo tavo vardo.

Pikseliai nardo,

Smegenis ardo.

Jos taip pavargo,

Kad jau nebebando.

Užrakintas kūnas

Savęs nepažįsta.

Nežino ar džiaugias,

Ar skauda,

Ar vysta.

Tik akių trokšta,

Kurios Čia

Ir Dabar pribloškia;

Kur nuvyta kančia

Pagaliau nurimsta,

Kur net balsas prikimsta.

Tas akis geri

Į save,

Į kiekvieną ląstelę,

Kol kūnas daugiau nebegali.

Ir tada tu žinai -

Gyveni.