Let's Talk About Nothing

Waiting for breakthrough

Tiek veidų,

Tiek vardų

Paskęstu

Tarp žmonių.

Savos mintys

Traukia giliau.

Šiepia iltis,

Nori geriau.

Bet vienas lieki,

Dūžta viltys,

Stumtis į priekį

Per daug sunku,

Tad verčiau

Gilyn grizmtu.

Stoviu vietoj,

Stebiu virsmą -

Aplinkiniai širsta.

Viduj verkiu

Ir taip pikta,

Bet nieko padaryt  negaliu.

Tiek daug visko

Dar nemačiau.

Norėtųs mažiau,

Norėtųs silpniau...

(Bet nelemta stabdyt -

Juk tiek daug dar nemačiau!)

Nors jaučiu, kad degu,

Bet vis dar skubu.

Skubu matyt,

Skubu mylėt,

Skubu paklyst

Ir visus pakylėt.

Save užgraužiu,

O aplinkinius

Lėtai gniaužiu

Savo delne -

Lyg paleist bijočiau,

Lyg jų nebeviliočiau

Savo asmenybe,

Besitenkinčiau tuštybe,

Nebereiktų amžinybės.

Lyg ant pavadėlio

Jie labiau mylėtų.

Lyg nebelikę gėrio

Ir krauju lytų.

Skubu teisti

Save, kitus.

Pasižadu keisti,

Bet jaučiu - to nebus,

Nebus kol manęs nebus,

Kol pasitikintis žmogus

Iš vidaus

Pro kiautą prasilauš -

Beviltiškumą ištrauks.

Bus lietaus,

Bus kraujo,

Bet galiausiai -

Bus giedro dangaus.

Nežinau, ar laukt,

Ar daryt...

Kas galėtų pasakyt,

Nuo ko pradėt

Ir kuo užbaigt,

Vėl iš naujo suspindėt,

Atsitiesti pabandyt

Ir vėl save mylėt.