Let's Talk About Nothing

Sudegę likimai

Virvės, vėžys...
Aplink kvėpuoja mirtis
Ir galvoja, ką dar nužudyt
Ir pas save vergovėn paimt.

Aplink vien ašaros matyt
Tėvui, mamai, sūnui skirtos.
Štai dar vienam plyšo širdis,
Kai tenka josios karstą uždaryti.

O aš stebiu ir laukiu, kas toliau?
Kieno eilė ateis vėliau?
Kai visi aplink kaip lapai
Krenta. Ir niekur vilties nesimato.

Šie metai, kupini džiaugsmų ir atradimų
Matyt liūdniausi buvo,
Nes tiek daug sudegintų likimų
Jau po žemėm pūva...

Jei suskaičiuoti tektų,
Bijau, neužtektų rankų pirštų.
O man beliko tik rymoti
Ir artimuosius guosti
Dėl dar vienos skaudžios mirties,
Dėl mamytės netekties...