Riešus spaudžia virvės,
O aš jaučiuos laisva.
Sapnas realybe virtęs
Ir negaliu patikėti,
Kokia aš kvaila -
Kaip galiu tuo tikėti,
Kad taip visada
Buvo ir turi būti.
Staiga oro ima trūkti,
Suvokus ką darau
Atsitraukti bandau,
Bet jau per vėlu.
Galvoje jau tamsu,
Tik širdis dega;
Liepsnoja ir klega,
Krykštauja kaip vaikas.
Nors skausmas atima regą
Ir gesint jau laikas,
Bet ugnis tik stipriau dega,
Maloniai vidų šildo,
Mano protą tildo.
Liepsnos mane naikina
Iš lėto, bet duoda viltį
Mylėti, būti mylima
Ir šiam kartui to gana.
YOU ARE READING
Let's Talk About Nothing
PoetryKartais kuriu eilėraščius, dainų tekstus. Nusprendžiau keletą įkelti čia, kadangi vis tiek manęs čia beveik niekas nepažįsta... Dauguma jie tamsūs, bet turiu tai iškelti į išorę, kad nesprogčiau. Highest rank in Poetry #2 Nuostabų viršelį kūrė @Dire...
