Titanų medžiotoja

1

Buvau jauna ir kvaila tikėdama, kad mano didžiausia problema yra tai jog būdama dvidešimties vis dar neturiu vaikino. Kai praėjus pusei metų po mano gimtadienio pasaulyje pasirodė titanai. Jie buvo užsimaskavę žmonėmis, tad niekam nesukėlė įtarimo. Bet žmonės pradėjo įgauti tam tikrų galių. Kiek teko girdėti tos galios priklausė nuo žmogaus, vieni sugebėjo laidyti žaibus, o kiti tiesiog kėlė žemės drebėjimus. Tačiau šis linksmumas ilgai nesitęsė, nes žmonėms nebuvo lemta ilgai gyventi įgavus naujų galių. Ilgiausiai žmogus išgyvendavo penkias minutes, tad pasaulyje smarkiai sumažėjo populiacija. Iš pradžių net neįtarėme apie titanus, bet vienas jų greitai išsidavė, tad pradėjome nepasitikėti vienas kitu.
Dėl tokio nepasitikėjimo mane atstūmė mano šeima, nes gyvenau kitame mieste, bet prasidėjus sumaiščiai bandžiau grįžti į savo šeimą. Nepavykus apsigyventi su šeima, teko vykti atgal į miestą, kuriame dirbau ir gyvenau. Tačiau bėda po vieną nevaikšto, nes titanai pradėjo griauti miestus. Tad dabar esu benamė ir klaidžioju po įvairias vietoves, bei vengiu bet kokio kontakto su žmonėmis. Manau dabar daug žmonių, taip elgiasi.
Šiandien man pasisekė, nes radau puikiai išsilaikiusį namuką, kuriame galėsiu praleistį naktį ir galbūt susirasti maisto. Nieko neįtardama nužingsniavau link namuko. Prieš atidarydama duris įsiklausiau ar nieko nėra viduje ir man pirmą kartą per kelias savaitės pasisekė. Užėjusi į vidų dar apsižvalgiau ir net radau keletą maisto koncervų. Beveik visus koncervus įsidėjau į kuprinę, bet vieną pasilikau ir atidariusi greitai jį suvalgiau. Pasistiprinusi tęsiau žvalgymąsi po namuką. Plačiai sau nusišypsojau radusi lanką ir strėlių. Dar lankydama mokyklą mokiausi šaudyti iš lanko, tad dabar tai man pravers. Ypač, kai buvau geriausia savo grupėje. Taip pat sugebėjau rasti porą medžioklinių peilių, vieną jų įsidėjau į kuprinę, o kitą užsikišau už diržo. Toliau apžiūrėjusi namuką nieko neradau naudingo. Tad nusprendžiau pailsėti viename iš miegamųjų. Nors lova ir buvo sujaukta, bet man tai kuo puikiausiai tiko. Įsitaisiusi joje prie savęs laikiau medžioklinį peilį, kurį buvau radusi. Su juo ramiai užmigau negiliu miegu.
Atrodo ilgai nemiegojau, bet pabudau nuo triukšmo. Buvo jau sutemę, tad sunkiai kažką ir mačiau, bet prasivėrus durims nieko nelaukiau ir mečiau rastą medžioklinį peilį. Manau pataikiau tiesiai į bandžiusį užeiti asmenį nes jis greitai susmuko. Vos jam susmukus mane nukrėtė stipri elektros srovė, man net pasirodė, kad kambarys, kuriame buvau nušvito. Galbūt man taip pasirodė tik dėl artėjančios mirties, kurią jau jutau šalia savęs prieš prarasdama sąmonę.