Titanų medžiotoja

6

Nusikračiusi dviejų neaiškių vaikinų tęsiau savo kelionę. Su daug sunkumų nesusidūriau per visą dieną, bet vakare neradau jokios pastogės. Dėl šios priežasties dabar bandau užkurti laužą, tam kad naktį nesušalčiau į ledą. Suplojau net rankomis, kai man pavyko, aišku toks mano veiksmas galėjo prišaukti pavojų, bet apie tai net nepagalvojau.
Negalvodama apie pavojus toliau ruošiau savo mažą ir trumpalaikę stovyklavietę. Pagaliau ramiai atsisėdusi prie laužo jaučiausi stebima, bet pagalvojau, kad tai tik paukščiai, kol išgirdau balsus.
- Juk sakiau, kad rasime ją,- girdėjau artėjantį Leo balsą.
- Nesuprantu, kam ji tau reikalinga, aišku ji šiek tiek primena Marijaną,- tarė juodaplaukio draugas.
Išgirdusi abiejų jų balsus susiėmiau už galvos, nes tikrai nemanau, kad jie mane seks ir dar suras.
- Bent šiek tiek naudos iš jos yra,- atsisėsdamas prie mano laužo tarė šviesiaplaukis.
- Ei tik nereikia, ši mergina keliaudama viena sugebėjo išgyventi ir dar nužudyti žaibo titaną, mums ištiesų naudinga su ja leisti laiką,- prisėsdamas šalia manęs tarė Leo.
- Na kaip nori,- gūžtelėjęs pečiais atsakė mano pašautasis vaikinas.
- Kaip praėjo diena?- lyg niekur nieko paklausė Leonipas.
- Ko tu nori nuo manęs?- piktai paklausiau juodaplaukio.
- Tam tikra prasme noriu tavo apsaugos, nes kaip matau puikiai šaudai iš lanko. Taip pat kaip ir tu noriu rasti saugią vietą gyvenimui, tad mums iš tikro pakeliui,- prisislinkdamas arčiau manęs atsakė mėlynaakis.
- O negali keliauti su savo draugu? Jei gerai supratau jis irgi nužudė titaną ir perėmė jo galią. Arba judu abu man meluojat,- įtardama, kad jie man meluoja tariau.
- Aš šiaip turiu vardą,- atkreipdamas į save dėmesį prakalbo Leo draugas.
- Na aš irgi turiu vardą, bet tau tai kaži ar rūpi,- piktokai tariau išgirdusi nepažįstamojo teiginį.
- Laklanas, bet draugai mane vadina Laku,- atsistodamas ir ištiesdamas man ranką prisistatė šviesiaplaukis.
- Rozmari, bet geriau vadink mane Mari,- atsistojusi paspaudžiau jo ranką, prisimerkusi dar kartą jį nužvelgiau.
- Puiku, pagaliau susipažinot tad dabar visi esame draugai,- suplodamas rankomis iš džiaugsmo tarė Leonipas.
- Kaip suprantu tu net nesupranti draugų sąvokos,- uždengdama plaštaką veidą tariau.
- Na manau, kad tapti draugu užtenka žinoti vienas kito vardą,- linksmu balsu tarė juodaplaukis.
- Tavo pasisakymai, mane verčia galvoti, kad tu ne pilno proto,- atsisėsdama į savo vietą tariau.
- Ak tik nereikia, geriau būti pozytiviam nei visad piktam ir pasiruošusiam gintis,- apkabindamas mane per pečius tarė Leo.
- Patrauk ranką,- bandydama nusipurtyti jo ranką paprašiau.
- Tu esi per daug įsitempusi,- atsitraukdamas keletu centimetrų nuo manęs atsakė Leonipas.
- Ei atstok nuo jos, kitaip ji išvarys mus iš čia, o aš pavargau,- dėl savo naudos tarė Laklanas.
- Gerai, bet rytoj pakalbėsim apie tai, o dabar einam miegoti,- nenoromis sutikdamas tarė mėlynaakis.
Atsidususi susirangiau ant žemės kuo arčiau laužo ir prisnūdau, nekreipdama dėmesio, kad Leo atsigulė visai šalia manęs.