Titanų medžiotoja

13

Strėlė sudegė jai nespėjus net pasiekti tikslo. Moteris išvengusi mano strėlės bandė pulti mane, bet jai nepavyko, nes nušvitau nuo mano kūną apgaubusio žaibo. Raudonplaukė buvo nublokšta nuo manęs ir atsitrenkė į laiptų turėklus.
- Mari, ar tau viskas gerai?- baigdamas lipti laiptais paklausė Leo.
Nieko nelaukusi puoliau moterį ir abi nukritome iš antro aukšto sulūžus turėklams nuo mudviejų svorio. Turėjau išsigąsti, bet net nevirptelėjau mums nukritus ant pirmo aukšto grindų. Kritau tiesiai ant raudonplaukės, o mums nukritus ji atsikosėjo juodu krauju.
- Aš tave sudeginsiu,- sušnabždėjo man moteris.
- Greičiau aš tave nutrenksiu savo žaibu,- dar kartą nušvitusi tariau.
Ištiesusi ranką į šalį, mano delne susiformavo peilis. Tai pribloškė moterį, bet jai nespėjus nieko ištarti perdūriau ją savo peiliu. Raudonplaukės gyvybė greitai užgęso, bet jos liepsna apėmė mano rankas. Norėjau klykti iš skausmo, bet mano liemenį greitai apsivijo gydančios Leo rankos.
- Nesijaudink, tuoj praeis visas skausmas,- tvirtai laikydamas mane glėbyje sušnabždėjo juodaplaukis.
- Mano rankos dega,- sunkiai kvėpuodama tariau.
- Lakai,- surėkė Leonipas per visą namą, nes aš vis nesilioviau šnabždėti, kad man skauda.
- Ko nori?- iš už kampo išlindęs paklausė šviesiaplaukis.
- Priversk ją negalvoti apie skausmą, nes tai sunkūs nudegimai ir man nepavyksta jos pagydyti taip greitai, kaip plinta žaizdos,- su neviltimi balse paprašė Leo.
- O tu tikrai nori ją išgelbėti?- pašaipiai paklausė Laklanas.
- Lakai, padėk jai,- kitokiu nei įprastai balsu paliepė juodaplaukis.
- Kaip nori,- pavartydamas akis tarė šviesiaplaukis ir suėmęs mane už smakro prakalbo,- ei dabar tu pamirši tą deginantį skausmą ir užmigsi, tam kad greičiau pasveiktum.
Nuo jo žodžių skausmas sumažėjo ir akys pradėjo merktis. Skausmas visiškai nedingo, bet sumažėjo ir neužmigau, tik apsnūdau.
- Ačiū, dabar galiu pilna galia ją gydyti, o tu atsikratyk lavono,- apgaubdamas mane malonia šiluma tarė nežemiškas Leo balsas.
- Tai jau trečias titanas ir ji be jokios baimės jį nužudė,- susimąstęs tarė Lakas.
- Mari tobulėja ir tiek,- lyg niekur nieko atsakė Leonipas.
- Manau, ji tampa žudimo mašina, tad mums reikėtų jos pasisaugoti,- ramiai tarė Laklanas, nors jo balse galėjau girdėti baimės skambesį.
- O tau neįdomu, kokia jos tikroji galia bus?- tvirčiau apkabindamas mane paklausė juodaplaukis.
- Įdomu, bet man ir baisu, kad galiausiai tai mus pražudys, o dabar einu nusikratyti raudonplaukės,- palikdamas mane Leonipo glėbyje tarė jo draugas.
- Aš tikiu, kad viskas bus gerai,- tvirčiau apglėbdamas mane sušnabždėjo vaikinas galvodamas, kad aš jo negirdžiu.