Titanų medžiotoja

17

Su abiem vaikinais treniravausi jau porą savaičių ir buvau smarkiai patobulėjusi. Geriausiai sekėsi valdyti žaibą, bet jau sugebėjau naudoti ir kitas savo galias. Iš pradžių aišku buvo sunku, bet dabar viskas vyksta daug paprasčiau.
- Ei neužsisvajok,- trenkdamas man tarė Leo.
Nieko neatsakiusi išvengiau smūgio ir puoliau vaikiną. Manau jis to ir laukė, nes išvengęs mano smūgio užlaužė man ranką.
- Ei taip nesąžininga,- bandydama ištraukti ranką pasiskundžiau.
- Titanui nerūpėtų ar tai sąžininga ar ne,- tvirčiau užlauždamas mano ranką atsakė Leonipas.
- Jei būtum titanas jau gulėtum negyvas,- toliau muistydamasi tariau.
- Ar tu tuo tikra?- pargriaudamas mane ant grindų paklausė juodaplaukis.
Bandžiau stotis, bet Leo greitai apvertė mane ir prispaudė mane prie grindų.
- Titanas jau būtų pasinaudojęs proga ir tu jau būtum negyva,- žiūrėdamas tiesiai man į akis tarė vaikinas.
- Aš nenoriu tavęs nuskriausti,- bandydama ištrūkti tariau.
- Mari, nejaugi manai, kad mane taip paprasta nuskriausti?- nusišypsojęs paklausė juodaplaukis.
- Leo, pats prisiprašei to,- pradėdama švytėti tariau.
Man nespėjus jo nuskriausti sulaukiau bučinio. Nors nesitikėjau, kad jis mane pabučiuos, bet džiaugiausi pagaliau sulaukusi bučinio. Tarp mūsų ta keista trauka atsirado po to kai Lakas per prievartą mane pabučiavo, kai keliavome link šito namo.
- Nejaugi taip paprastai nustotum priešintis jei tave pabučiuotų titanas?- šiek tiek atsitraukęs paklausė vaikinas.
Leo atlaisvinus gniaužtus išlaisvinau savo rankas ir jomis čiupau jį už skruostų. Juodaplaukis nusišypsojęs pats pasilenkė arčiau ir dar kartą mane pabučiavo.
- Tau reikėtų daugiau valgyti saldainių, kad būtum dar saldesnė,- per kelis centimetrus atsitraukęs nuo mano lūpų sušnabždėjo vaikinas.
- O dabar esu nepakankamai saldi?- jam glostant mano skruostą paklausiau.
- Marijana, esi pakankamai saldi mano skoniui,- bandydamas vėl pabučiuoti mane tarė Leonipas.
Vos jam mane pavadinus jo buvusiosios vardu nušvitau. Supykau tad mano galios pačios išsiveržė ir Leo buvo jų nublokštas. Juodaplaukis stipriai atsitrenkė į sieną ir susmuko šalia jos.
- Kas čia nutiko?- po minutės ar dviejų įėjęs į treniruočių paklausė Lakas.
Nieko jam neatsakiau nes net nežvilgtelėjusi į jį išėjau iš ten girdėdama dejuojantį Leo. Jaučiausi įsiutusi, kaip jis drįso mane pavadinti tos titanės vardu. Išėjusi į lauką maniau sudeginsiu viską aplinkui, bet sukūrusi žaibo pagalba lanką tiesiog šoviau į medį. Strėlė perėjo tiesiai medį ir pataikė į kažką esantį už medžio. Supratau, kad į kažką pataikiau tik iš piršto skausmo.
- Velnias,- pritrūkdama oro susikeikiau.
Manau nužudžiau oro titaną, bet nebuvau tuo tikra nes susmukau ant žemės.