Titanų medžiotoja

14

Pabudau minkštoje lovoje šalia šilto ir raumeningo kūno. Man pradėjus judėti Leo kažką sumurmėjo ir prispaudė mane arčiau savęs.
- Leisk man dar pamiegoti,- sušnabždėjo vaikinas.
- Kur jis?- tyliai paklausiau, norėdama žinoti kur mano naujas randas - tatuiruotė.
- Ant kairio peties,- sumurmėjo juodaplaukis.
- Iš kur žinai?- atsisėsdama paklausiau.
- Nes tavo drabužiai išdegė būtent toje vietoje,- plačiai atmerkdamas savo mėlynas akis atsakė vaikinas.
- Ačiū, kad pagydei mane,- droviai šyptelėjusi padėkojau.
- Man buvo smagu tau padėti, bet tikiuosi man bus atlyginta,- prisimerkęs šyptelėjęs tarė Leonipas.
- Fui iškrypėlis,- išsiropšdama iš lovos tariau.
- Tai tu iškrypėlė, nes aš turėjau omenyje gerą treniruotę, kaip atlygį,- atsisėsdamas tarė Leo.
- Vis dar manai, kad man reikia treniruočių?- atidariusi spintos duris paklausiau.
- Taip nes manau, kad tris skirtingas galias yra sunku suvaldyti,- priėjęs man iš nugaros atsakė juodaplaukis.
- O tau nėra sunku?- rausdamasi drabužiuose paklausiau.
- Kartais, bet aš ilgiau turiu savo galią nei tu,- pačiupdamas man iš rankų megztinį su gobtuvu tarė vaikinas.
- Tad eisim jau dabar treniruotis?- apsikabindama naują drabužių komplektą paklausiau.
- Taip ir po to eisim vėl miegoti, nes aš tave išvarginsiu,- plačiai šypsodamasis atsakė jis.
Gūžtelėjusi nusekiau mėlynaakiui iš paskos. Vaikinas namo koridoriais ėjo visiškai neklaidžiodamas, lyg žinodamas kur nori eiti. Tik dabar atkreipiau dėmesį, jog lauke jau tamsu.
- Kur Laklanas?- sekdama paskui Leo paklausiau.
- Jis ilsisi, nes turėjo palaidoti tavo nužudytą titanę ir apžvalgyti visą namą bei teritoriją,- be jokių jausmų atsakė juodaplaukis.
- Vis dar pyksti ant jo?- tyliai paklausiau, mums priėjus dideles duris.
- Taip, jis neturėjo teisės taip su tavim pasielgti,- atidarydamas duris ir praleisdamas mane į priekį atsakė Leo.
- Na tu taip pat neklausei ar noriu, kad mane pabučiuotum,- gūžtelėjusi pečiais tariau.
- Nori pasakyti, kad tau tai nepatiko?- apkabindamas mane paklausė vaikinas.
Bandžiau priešintis apkabinimui, bet buvau per daug stipriai suspausta, kad pasipriešinčiau.
- Mari, neprivalai man priešintis, aš tik apkabinau tave,- šyptelėjęs ir šiek tiek atleidęs savo rankas tarė Leonipas.
Vaikinui beveik paleidus mane ištrūkau iš jo tvirtų rankų. Vos man ištrūkus juodaplaukis šyptelėjo ir trenkė man į petį. Suinkščiau iš skausmo, o mano kūnas sureagavo į tai ir pradėjau švytėti.
- Tavo kūnas reaguoja į skausmą, tai iš dalies gerai, bet turi išmokti valdyti tai,- pamatęs mano švytėjimą tarė mėlynaakis.
- Kodėl man trenkei?- tyliai paklausiau susiėmusi už peties, o mano šviesa jau traukėsi.
- Gi mes treniruojamės,- užsimodamas trenkti man dar kartą tarė juodaplaukis.
Nieko nelaukusi pasilenkiau bandydama išvengti smūgio, tačiau jo sulaukiau į dešinę koją. Susmukau nuo skausmo, bet nesiruošiau pasiduoti, tad bandžiau dar kartą atsistoti ir pati pulti. Tačiau nespėjau net susivokti, kaip buvau prispausta prie grindų.
- Tau reikia išmokti greičiau judėti,- pasilenkęs man sušnabždėjo Leo.
- Velniop tave,- supykusi sušukau ir bandžiau iškviesti vieną iš savo galių, bet nieko neįvyko.
- Ak tik nereikia,- greitai pastatydamas mane ant kojų tarė vaikinas.
Vos jis atsitraukė per žingsnį, bandžiau pulti jį, bet buvau dar labiai sumušta. Esu visiškai tikra, kad ant mano kūno nebus nei vienos sveikos vietos. Tačiau vis nepasiduodu ir bandau stotis.
- Man patinka, kad tu nepasiduodi,- šyptelėjęs tarė Leo.
Nieko jam neatsakiau ir puoliau jį dar kartą, bei sulaukiau tokio stipraus smūgio, jog praradau sąmonę.