Titanų medžiotoja

3

Nors nepažįstamasis keistai mane traukė, bet tikrai neketinau likti viena su juo. Net jei jis ne titanas, o tik paprastas vaikinas, man tai nekėlė labai saugių minčių, nes visi vyrai turi tam tikrų poreikių. Tad man tai buvo taip pat nesaugu, kaip ir likti vienai su titanu, kuris iš paprastos žmogaus formos gali virsti tikru milžinu naudojančiu savo galias blogiui.
Tyliai susiruošusi išlipau pro langą, taip vengdama susitikimo su Leo. Palikus namuką manęs negriaužė joks kaltės jausmas, net jei ir iš tikro nužudžiau titaną. Tai aišku ir liks paslaptimi, bet man tai nelabai rūpi. Mano tikslas vis dar išlieka rasti vietą, kuri priklausytų tik man ir nei titanas nei žmogus ten nesirodytų.
- Ei rimtai manei, kad taip lengvai mane paliksi?- man nuėjus gal keletą kilometrų nuo namuko sušuko Leonipas.
Išgirdusį jį sustingau, nes tikrai netikėjau, kad jis sugebės rasti mane, ypač, kai galėjau nueiti bet kur.
- Kodėl bandei mane palikti?- prisivijęs paklausė vaikinas.
- Nes aš tavęs nepažįstu,- nedrįsdama pažvelgti į jį atsakiau.
- Na manau mes jau esame pakankamai pažįstami, nes žinome vienas kito vardus,- linksmu balsu paprieštaravo man juodaplaukis.
- Klausyk, net jei tu ne titanas aš tavim negaliu pasitikėti vien dėl tavo lyties,- pagaliau žvilgtelėjusi į jį pripažinau tikrąją tiesą.
- Kodėl tau trukdo, tai kad esu vyras?- kilstelėjęs antakį paklausė Leo.
Po jo klausimo jutau, kaip mano skruostai paraudo, nes jie pradėjo degti. Merginai, kuri nėra turėjusi vaikino apie tokius reikalus gan sunku kalbėti, bet galiausiai sušnabždėjau atsakymą:
- Nes visi vyrai turi tam tikrų fizinių poreikių.
- O dievai, tu manai, kad priekabiausiu prie tavęs?- persibraukdamas per plaukus paklausė vaikinas.
- Taip,- susigėdusi atsakiau.
- Aš nesakau, kad esi neišvaizdi mergina, bet tiesiog manęs nedomini,- šyptelėjęs tarė juodaplaukis.
- Tai tu gėjus,- lengviau atsikvėpusi konstatavau faktą.
- NE, aš ne gėjus, tiesiog man patinka vyresnės moterys, o tau turbūt vos dvidešimt,- bandė apsiginti nuo mano sugalvotos teorijos mėlynaakis.
- O kiek tada tau metų?- su įtarimu balse paklausiau.
- Daugiau nei atrodo,- klastingai nusišypsojęs atsakė Leonipas.
- Tu man nepatinki,- tiesiai šviesiai pasakiau po tokio jo atsakymo.
- Būtent dėl to mes kuo puikiausiai ir tinkame vienas kitam į draugiją,- plačiai šypsodamasis tarė vaikinas.
- Manęs nenuramino, tai kad tavęs netraukiu, tad geriau mums nekeliauti drauge,- sunėrusi rankas tariau.
- Manau dviem apsiginti nuo užpuolikų daug lengviau,- nenustodamas šypsotis tarė Leo.
- Aš kuo puikiausiai moku ir pati apsiginti,- išdidžiai tariau prieš išgirsdama keistą traškesį už savęs.
- Pasilenk,- paliepė man mėlynaakis.
Net nespėjau pagalvoti, kai mano kūnas pakluso, o Leo ištraukė mano slėptą medžioklinį peilį link traškesio.