Ups! Ten obraz nie jest zgodny z naszymi wytycznymi. Aby kontynuować, spróbuj go usunąć lub użyć innego.
-Hazel ar tu tikrai nusprendei viską mesti ir išvykti į reabilitacijos kliniką?- mama jau dešimta kartą manęs to pačio klausia.
Nepamirškime kiek klausimų gavau, kur dingo Niall.
-Taip mama. Esu apsisprendusi visu šimtu procentu.- pasakau jai ir ji tik giliai atsidūsta.
-Aš vis dar nesuprantu, kokio velnio tau ten.- ji dėdama mano daiktus paklausė.
-Dėl jūsų. Aš negaliu jūsų užkrauti savo bėdomis. Aš negaliu net pati savimi pasirūpinti! Tu turėjai išeiti iš darbo dėl to!- pasakau jai ir ji tik giliai atsidūsta jau nežinau kelinta kartą.
-Tu esi mano dukra. Mes su tėčiu tave be proto mylime. Tu mums nesi našta.- pasako ir aš sumirksiu, kad neapsiverkčiau.
-Žinau mama. Žinau. Tačiau taip bus geriau. Galbūt aš vėl galėsiu savimi rūpintis nors kažkiek pati. Jūs galėsite mane lankyti.- pasakau.
-Taip širdelė. Labai normalu, kad tėvai galės savo vaiką lankyti kas puse metų. - mama pasako uždarydama mano lagaminą ir jį užtraukdama.
-Jūs man galėsit skambinti. - pasakau jai.
<...>
-Hazel ar pasiruošusi kibti į sunkų ir rimtą darbą?- paklausė stovėdamas gydytojas šalia manęs.
-Taip. Esu pasiryžusi kaip niekada.- pasakau jam. Jo šilta šypsena sušildo mano visą kūną. Sėdėti neįgaliojo vežimėlyje nėra pats smagiausias dalykas.
Niall Horan.
Ups! Ten obraz nie jest zgodny z naszymi wytycznymi. Aby kontynuować, spróbuj go usunąć lub użyć innego.
Išeidamas iš kioskelio gėlių plačiai nusišypsau, stebėdamas raudonų bijūnų puokšte.
Jau numatau, kokia Hazel reakcija bus į gėles. Jos skruostai paraus.
Priėjęs Hazel tėvų namų duris pabarškinu į jas. Jas atidaro Hazel mama. Jos veide nebuvo įprastos šypsenos. Akys paraudusios ir matomai nemiegojosios keletą naktų.
-Labas vakar ponia Baker.- nusišypsau moteriškai.
-Labas Niall. Užeik reikia pasikalbėti.- moteris įleidžia mane į namus. Nusiaviu savo batus ir paseku ją.
-Aš nueisiu iki Hazel ir tuomet galėsime pasikalbėti.- pasakau jai, tačiau ji sulaiko mane už rankos.
-Jos nebėra čia. Jos nebėra Airijoje.- moters žodžiai mane prajuokina.
-Ar ji jums liepė pameluoti?- paklausiu nusijuokdamas.
-Ne Niall. Ji išvyko iš Airijos. Jos nebėra čia.- pamatęs dar rimtesnė moters veido išraiška pametu gėles ant žemės. Jaučiu kaip pačio kūnas atsisako kažką daryti, o smegenys mąstyti.
-Ką? Kodėl? Kur ji? - jaučiu kaip pyktis dar didesnis pradeda augti supratus, kad ji pabėgo nuo manęs.
-Ji išvyko, sakė naštos mums nereikia.- moteris pasako ir aš daugiau nieko neišklausęs išeinu iš jos namų. Nenoriu čia būti.
Nenoriu nieko girdėti apie ją. Jei ji šitaip pasielgė reiškiasi jai šie santykiai nerūpėjo. Hazel sutrypė mano jausmus ir juos išbarstė į dalis.
-Niall? Viskas gerai?- mama pamačiusi mane paklausė nieko jei nesakęs nueinu į savo kambarį ir išsitraukęs lagaminą pradedu dėti savo daiktus. Nenoriu čia būti.
Negaliu čia būti.
Hazel sutrypė Niall širdį.
Pabaiga pirmojo sezono.
Tačiau siūlau jums savo draugės harold_stylees94 knygą paskaityti ❤️
