Įvairiausi apsakymai, rašyti įvairiausiomis progomis.
Įsimeskite į biblioteką, jei norite gauti pranešimą, kai bus nauji kūriniai <3
Ačiū, kad skaitote.
Panelė Mila Carl sėdėjo supamame krėsle. Ant kelių susisukusi miegojo Kaliopė, šalimais, nuo komodos viską akylai stebėjo Klėja. Mila darbavosi adata ir smulkiomis gervės formos žirklutėmis, vis numesdama juodo siūlo galiuką medžioklę žaidžiančiai Polymnijai. Aplinkui, ant visų lentynų, stalčiuose, ant palangių miegojo ar akylai būdravo dar devynios katės. Mila išskleidė savo nėrinį - juodą kiauraraščiu nertą skraistę. Regis, nebeliko nei vieno siūlo galo. Bus galima išbandyt - jautė, kad tuoj užderės, o tai visada atneša progų.
Staiga už lango pasigirdo variklio riaumojimas. Lyg gavusios komandą, visos katės sušoko ant palangės. Mila irgi priėjo prie lango, atitraukė sunkią užuolaidą. Saulė jau buvo nusileidusi, tik raudoni gaisai dar dažė vakarinį dangaus pakraštį. Visos poros akių siužuro, laukdamos, nekantraudamos. Riaumojimas artėjo.
Pirmiausiai pasirodė šviesa. Žibintai apšvietė sukežusius sodo vartelius, šokčiojančioje šviesoje jie kraipėsi ir trūkčiojo, lyg mėgintų ištrūkti iš žemės gniaužtų ir pakilti į orą. Tuomet prisiartino ir juodas automobilis, sulėtino važiuodamas pro tvorą, žemyn nuslinko užtemdytas langas, pro jį išlėkė kartoninė dėžė ir nukrito krūmynais ir aukšta žole užžėlusiame sode. Riaumojimas tilo, tolo, ir apleistame sode liko girdėti tik gailus miauksėjimas.
Panelė Mila Carl apsidžiaugė - štai ir proga. Ji atidarė trobelės duris ir su kačių palyda patraukė tiesiai prie pamestos dėžės. Rankoje tebelaikė žirklutes, jomis ir prakirpo lipnią juostą. Šnypštaliukas ilgais baltais ūsais labai išsigando, tuomet sumirksėjo "aš jums nieko blogo nedarysiu", o Mila ir visos dvylika kačių atmirksėjo: "mes tau nieko blogo nedarysim, mes tave mylim". Katytė buvo tokia mažytė, kad tilpo Milai į delną. Vos paglostyta ėmė garsiai murkti, kone burgzti kaip ją pametęs automobilis.
- Na ir kaip gi man tave pavadinti, gražuole? Galbūt norėtum būti Maja? Eik vidun, Mūzos tau viską aprodys. O aš turiu paskubėti, nepraleisti savo progos.
Panelė Mila Carl užsimetė baigtą skraistę ant pečių, ištiesė rankas, suplasnojo, ir pakilo į orą. Kačiukų derlius visada reiškė sotų gyvenimą.
Oups ! Cette image n'est pas conforme à nos directives de contenu. Afin de continuer la publication, veuillez la retirer ou mettre en ligne une autre image.
