Tobulėjame rašydami

Pirmoji užduotis

@rasytoju-Lyga

Pirmoji užduotis: pateikti savo sugalvoto veikėjo aprašymą.

───── ⋆⋅☆⋅⋆ ─────

Aladoras kadaise buvo gerai žinomas kaip Pirmapradis tamsos dievas, vienas iš tų, kurie dalyvavo pasaulio kūrime ir įkvėpė pirmąją gyvybę Žemėje, bet nepasotinami troškimai ir širdyje netikėtai užgimęs blogis pavertė jį klastingu ir žiauriu demonu. Nuo tada jo širdis pavirto į kiečiausią akmenį, jau vien žvilgsnis galėjo sukaustyti iki pat sielos gelmių. Tos negyvos mėlynos akys, gebančios bet kada pakeisti spalvą, dabar ruseno kaip prigesusi žarijų ugnis, o ilgi, liemenį siekiantys plaukai lyg šilkinis šydas plazdėjo už nugaros kartu su juodu it derva apsiaustu.

Nuo Aladoro sklido vien grėsmė ir šaltis. Žingsniai visada buvo tokie tylūs ir paslaptingi, tarsi tykotų lyg koks nematomas siaubūnas ir būtų pasiruošęs bet kurią akimirką pulti, į priekį vedamas savo nedorų kėslų. Ėjo per tamsų gilų mišką, žmonių paprastai vadinamą Šnabždesių giria. Tai buvo Aladoro valdos, tokios neaprėpiamai milžiniškos, su daugybe pajuodusių medžių, kurių šakos stiebėsi į dangų tarsi žmonių rankos. Tačiau tai tebuvo tik juose įkalintos šmėklos, knibždančios visame Užmaršties pasaulyje. Begalės jų patyrė čia tikrą pragarą, vaitodamos troško ištrūkti, bet buvo pasmerktos kankintis visai amžinybei. Jų klyksmai skambėjo kaip tikra muzika Aladoro ausims.

Šmėklos buvo didžiausias jo nesibaigiančių galių šaltinis, o prie šono kabantis aštrus kalavijas – tik dar viena šiurpaus įvaizdžio detalė, papildanti neįtikėtinai milžinišką, jau iš tolo puikiai atpažįstamą siluetą. Plati šypsena nuslydo veidu, kai jis sustojo prie Juodosios pilies, kur praleisdavo didžiąją dalį savo laiko. Gausybė vijoklių raizgėsi aplink duris, bet užteko vos mostelėti ranka ir kaip gyvatės jie ėmė slinkti tolyn, pagaliau atverdami jam kelią. Viduje Aladoro laukė ypatinga viešnia, kurios galios jam buvo svarbesnės už viską pasaulyje. Jis troško jas pasisavinti, kad vieną dieną atgautų savo ankstesnįjį pavidalą, nes neturėdamas jo buvo tik pusiau gyvas.

Aladorui visai nerūpėjo, kad norint jas gauti turės ją nužudyti. Jis buvo demonas, klastingas ir žiaurus. Šviesos jo širdyje jau seniai nebeliko.

───── ⋆⋅☆⋅⋆ ─────

Kas nėra skaitę mano kūrybos, aprašiau veikėją iš savo istorijos „Demono vaikas“, tad jei bent vienas žmogelis susidomės, kviečiu užsukti ir ten. 💙