Tobulėjame rašydami

Aštuntoji užduotis

@rasytoju-Lyga

Aštuntoji užduotis: antagonisto atvaizdas.

➽─────•°♡°•─────❥

– Tik pažiūrėk, ką privertei mane padaryti! – įtūžęs Aladoras trenkė kumščiu į sieną, tiesiai virš Arelos galvos, ir persigandusi ji susigūžė savo vietoje. – Manai, norėjau šito? Pati kalta, kad manęs neklausai, tiek kartų liepiau sėdėti ramiai ir neatsikalbinėti!

– Niekada tau nepaklusiu, gali daryti man, ką nori.

Jis palengva pakilo ir kelis kartus perėjo kambarį. Iš baimės, kad galbūt jis vėl puls, Arela žvilgsniu įdėmiai sekė kiekvieną jo judesį. Demono akys prietemoje žibėjo kaip degančios žarijos, kas privertė jos odą tik dar labiau pašiurpti, o į atmintį aiškiai įsirėžė ta didžiulė grėsminga figūra, juodi kaip derva plaukai ir už nugaros plazdantis ilgas apsiaustas.

– Tyčia taip padarei, specialiai mane supykdei, – ir vėl atsistodamas priešais ją spjaute išspjovė žodžius Aladoras. – Bet tau nepavyks, taip paprastai tavęs nenužudysiu.

– Jau geriau mirsiu, nei leisiuosi išnaudojama tavęs.

Minutėlę tylėdamas jis pasilenkė prie pat jos ir suėmęs už smakro atidžiai nužiūrėjo jos veidą.

– Atleisk, nenorėjau tavęs sužeisti, įprastai niekada taip nesielgiu. Leisk, išgydysiu.

Arela mėgino paprieštarauti ir atsitraukti, bet neturėjo jėgų, o visos žaizdos degte degė. Aladoro rankose žybtelėjus švelniai magiškai šviesai skausmas ėmė po truputį slopti, tačiau ji netikėjo jo gerumu. Niekada netikėjo. Jis buvo lygiai toks pat, kaip Tasdaras, nenuspėjamas ir nekontroliuojamas kaip ugnis. Vieną akimirką galėjo kažką padaryti, o kitą – jau dėl to gailėtis.

– Apmaudu, kad kai grąžinau tavo sielą į kūną, grįžo ir visi tavo prisiminimai, nors taip neturėjo nutikti, – po ilgos tylos jau daug ramiau tarė jis. – Bet kol visi manys, jog tu mirusi, galėsiu be jokio vargo išnaudoti tavo galias, nes kitaip man galas, supranti? Iš Užmaršties pasaulio tau niekada nepavyks pasprukti, tad nuo šiol priklausysi tik man.

– Tu tik konkuruoji su Tasdaru ir bandai parodyti, kad gali atimti iš jo viską, netgi jo... žmoną.

Tariant paskutinį žodį Arelos balsas nejučia sudrebėjo. Ji nenorėjo pripažinti esanti Tasdaro žmona, bet būtent tokia ir buvo.

➽─────•°♡°•─────❥