Tobulėjame rašydami

Antroji užduotis

@rasytoju-Lyga

Antroji užduotis: įtikinamai išreikšti pykčio emociją.

───── ⋆⋅☆⋅⋆ ─────

Aštraus peilio ašmenys žybtelėjo prieš lempos šviesą, o Nojaus rankos tik dar stipriau suspaudė rankeną, kas privertė Asvėją susigūžti ir instinktyviai atsitraukti. Ji nedrįso pažvelgti jam į akis, visas dėmesys buvo sutelktas tik į tuos ašmenis, kurie greitu metu gali susmigti į jos kūną. Tačiau ji buvo bejėgė, kad ką nors padarytų. Nojus stovėjo priešais ją tvirtas it uola, iš pykčio tankiai alsuodamas. Jo pečiai tai kilo, tai leidosi, nagai taip giliai susmigo į odą, jog pro pirštus net plūstelėjo kraujas.

– Tik pasakyk, kur ją paslėpei, – per sukąstus dantis iškošė Nojus. Dar vienas žingsnis arčiau, ir stovėjo jau per metrą nuo jos. Po jais tik grėsmingai sugirgždėjo medinės trobelės grindys.

– Prašau, palik ją ramybėje, – baimės kupinu balsu išlemeno Asvėja. – Tu negali taip žiauriai pasielgti su mano dukra. Mara dar tik maža mergaitė.

– Maža mergaitė, kuri išaugs į žudymo mašiną, visai tokią pat, kaip ir jos tėvas, – spjaute išspjovė jis. – Jau seniai įtariau, kad ji ne mano. Nuo pat tos akimirkos, kai ją išvydau, tik nenorėjau to pripažinti.

Nojaus veidas dabar atsidūrė visai prie pat Asvėjos. Plieninė ranka sugriebė jai už kaklo, o durklo ašmenys iškilo tiesiai prieš akis.

– Savyje ji nešioja Mirtį pranašaujančią galią. Jeigu nepasakysi, kur ją paslėpei, mes visi pasmerkti, argi to nesupranti?

Asvėja pagaliau išdrįso pakelti akis ir pažvelgti į vyrą, su kuriuo susaistė savo gyvenimą. Ir tai, ką pamatė, privertė ją pasigailėti, kad išvis tai padarė. Tas įtūžio pritvinkęs žvilgsnis, tas mėlis jo akyse, kuriame taip mėgdavo paskęsti, nebepriminė to švelnaus ir supratingo Nojaus, kurį ji kadaise pamilo. Pyktis vis labiau ir labiau nuodijo jo protą, skverbėsi gilyn ir tekėjo venomis tarsi kraujas, reikalingas tam, kad išgyventų. Išdavystė, štai kas jį skaudino labiausiai, ir atrodė, jog bet kuri minutė Asvėjai gali būti paskutinė.

– Uždraustosios žemės, – jau daug ryžtingesniu balsu teištarė ji. – Mara Uždraustosiose žemėse, kur niekada jos nepasieksi.

───── ⋆⋅☆⋅⋆ ─────