Tobulėjame rašydami

Trečioji užduotis

@rasytoju-Lyga

Trečioji užduotis: vietovės aprašymas.

───── ⋆⋅☆⋅⋆ ─────

Frei lėtai priėjo prie išsikerojusios obels ir ėmė lipti, užsigriebdama vis naujos šakos. Galiausiai atsidūrusi priešais mažą antrojo aukšto langelį prisislinko arčiau ir pažvelgė į vidų, tačiau ją pasitiko tik nedidelis tuščias kambarėlis.

Štai čia vieta, kurioje kažkada gyvenau, – ilgesingai pagalvojo Frei. – Tik kas nutiko mano tėvams? Ar jie persikėlė gyventi kitur, vos manęs neteko?

Mergaitė trokšte troško apžiūrėti visus namus, ištyrinėti kiekvieną kampelį, bet durys apačioje buvo užrakintos, tad vidun patekti negalėjo. Ta mintis taip viliojo, jog nė pati nepajusdama ji prigludo prie lango. Ir tada rėmas sujudėjo. Pastūmė į priekį – langas atsidarė. Pasirodo, rankenėlė visą šį laiką buvo neužspausta.

Širdis tik dar smarkiau sutuksėjo krūtinėje ir Frei nedelsdama perlipo per palangę, o basoms kojoms vos palietus senas medines grindis apsidairė atidžiau. Iš čia kambarys atrodė gerokai niūresnis. Pageltę apsilupę tapetai ir sutrūkinėjusios betoninės sienos buvo įrodymas, jog šiame name jau daug metų niekas nebegyveno. Tačiau nepaisant to atrodė, lyg viduje vis dar aidėtų jos juokas, šauksmai, susipynę su kitais balsais, tarytum įsigėrę į šias sienas, nors iš tiesų tai tebuvo vienas iš praeities fragmentų.

Bet juk jie ne mano tėvai, – netikėtai prisiminė Frei. – Tuomet kas?

Mergaitė nedrąsiai žengė prie durų. Atidaromos jos nemaloniai girgžtelėjo, priversdamos ją susigūžti. Priešais nusidriekė tamsus koridorius, o kairėje – laiptai, kuriais ji nusileido žemyn ir sustojo tarpduryje į virtuvę. Joje taip pat nebuvo nė vieno baldo. Ji skendėjo visiškoje tuštumoje, o pro langą krito grėsmingi medžių šešėliai, tįsdami per visas grindis tarsi juodi ornamentai. Toks bauginantis vaizdas šiurpino odą, bet Frei neišėjo. Norėjo pasilikti, kad viską prisimintų.

Pro siaurus plyšelius į seno pastato vidų skverbėsi vienišas vėjas. Jis tyliai švilpė tuščiuose kambariuose, tačiau netrukus išnyko lyg nebuvęs, nugramzdindamas viską visiškoje tyloje. Mergaitė sudrebėjo, nors šalta nebuvo. Neberegėjo jokio prisiminimo, kad ir kaip geidė sužinoti daugiau.

Nusivylusi iš lėto pajudėjo iš vietos, apėjo kiekvieną namo kampelį, bet visur buvo taip pat slegiančiai tuščia. Nerado nė vieno daikto, kuris ką nors primintų, ką nors papasakotų...

───── ⋆⋅☆⋅⋆ ─────

Būsima ištrauka iš dar nepaviešintos istorijos. :)