Prince Doll |MALIK|

Part 16

- Jie jau čia! - tyliai sušuko karalienė ir paėmusi mano delnus į savuosius, silpnai suspaudė.

- Ar čia yra kardas arba kažkas, kuo galima apsiginti? - eidama tiesiai prie reikalo paklausiau.

- Taip, kardas. - sutrikusi karalienė linktelėjo galvą.- Bet kam tau?

- Kur jis? - nesileidau į kalbas, nes lailas vis seko.

Karalienė pirštu parodė į spintą ir aš kuo skubiau priėjusi prie jos, atidariau ir pradėjau ieškoti kardo.

Staiga pasigirdo dar vienas stiprus smūgis į duris ir piktų vyrų šauksmas.

- Po velniais. - griežtas vaikino balsas nusikeikė. - Greičiau išlaužkit tas duris!

Išpūstomis iš baimės paklaikusiomis akimis, karalienė pažvelgė į mane. Aš pradėjau greitai mėtyti drabužius iš spintos, kol pamačiau už lentynos kyšančią kardo rankeną.

Staigiu judesiu pačiupau už rankenos ir ištraukusi kardą, atsisukau į karalienę.

- Slėpkitės. - ištariau ir karalienė manęs paklausiusiu, palindo po lovą.

Netikėtai pasigirdo durų trakštelėjimas. Greitai prisiglaudžiau prie šalia durų esančios sienos, kad galėčiau pulti netikėtai.

Po kelių akimirkų duris netikėtai išvirto ir aš giliai įkvėpusi iššokau priešais šviesiaplaukį vaikiną, kuris rankoje laikė kardą. Manojo kardo galas rėmėsi į vaikino gerklę, priversdamas visus vyrus sustoti už šio vaikino.

- Dar žingsnis ir man nesudrebės ranka užmušti tave. - piktai pažvelgiau į mėlynas akis.

Jo veide žaidė šypsenėlė bei didelė nuostaba.

- Tu nuostabi. Ir net žinai kaip laikyti kalaviją. - žvelgdamas man į akis, tarė vaikinas. - Kas tave to išmokė?

- Nemanau, kad tai turėtume aptarinėti. - nurydama burnoje susikaupusias seiles atsakiau. - Ypač tada, kai tavo gyvybė yra mano rankose.

Vaikino akyse suspindo pyktis ir agresija. Tikriausiai nemanė, kad aš būdama princesė, moku kautis su kalaviju.

- Arši. Man tai patinka. - nužvelgė mane gašliai.

Suurzgusi vėl pagrasinau jam kardu, kuris labiau jau rėmėsi į vaikino kaklą, o šio galiuku nutekėjo lašelis kraujo.

Akies krašteliu pastebėjau, kad vienas iš vyrų traukėsi kardą. Staigiu judesiu iš savo suknelės rankovės išsitraukiau mažyti durklą kurį nešiojuosi su savimi, mečiau tam vyrui į ranką.

Jis sudejavo iš skausmo ir užsiėmė už rankos.

Tą akimirka mano dėmesys buvo nukreiptas ir tuo pasinaudojo vaikinas. Tik pajaučiau, kad kardas yra išmušamas iš mano rankų, o pati esu prispausta prie šaltos sienos.

Dabar vaikino kardo galiukas rėmėsi į mano kaklą. Sunkiai prarijusi seiles baimingomis akimis žvelgiau į vaikiną.

Bijojau tik vieno - Mirties.

Zayn pov*

- Kas per velnias?- išlipdamas iš karietos susiraukiau.

- Sukilėliai. - suurzgė tėvas ir staigiu mostu išsitraukė kalaviją.

Jo pavyzdžiu pasekiau ir aš.

Eidamas kartu su tėvu, dairiausi po aplinką. Ant plytelių, vedančių link rūmų matėsi purvini pėdsakai ir lašai kraujo.

Įžengę į pilį, pastebėjome ant laiptų penkis negyvus sargybinius. Jiems visiems buvo nukirstos galvos, ir kraujo pėdsakai vedė link požemio laiptų.

Susižvalgęs su tėvu, mostelėjau jam galvą lik požemio ir jis linktelėjąs sekė man įkandin.

Lėtai lipome laiptais žemyn, kad nesukeltume triukšmo. Atsidūrę ant cementuoto grindinio, pasukome į dešinę ir ėjome drėgnu tuneliu link išlaužtų metalinių durų.

Prie durų stovėjo du apsauginiai, kuriuos su tėvu nužudėme.

Staiga išgirdau tylų drebantį Merlinos balsą, prašantį pasitraukti nuo jos.

Greitai su tėvu įsiveržiau į kambarį ir nuo pamatyto vaizdo manyje sukilo tūnantis monstras.

Merlina buvo prispausta prie sienos kažkokio šviesiaplaukio blondino, kuris bučiavo jos kaklą savo šlykščiomis lūpomis, o jo rankos bandė palįsti po merginos suknele.

Mano motiną laikė du vyrai, kuriuos tėvas skubiai nužudė ir ji buvo jau tėvo glėbyje.

- Tu padugne. - suurzgiau ir nustūmęs vaikiną nuo Merlinos, savo kalaviją įrėmiau jam į gerklę.

Mergina suklupusi ant žemės, tyliai sukukčiojo ir prisitraukė arčiau sienos.

- Gali atsisveikinti su gyvenimu. - sušnypščiau ir staigiu judesiu perrėžiau vaikinui gerklę.

Jis pradėjo žiopčioti ir springti savo paties krauju. Po kelių akimirkų jis mirė.

Iškvėpęs sulaikytą orą plaučiuose, numečiau kalaviją į šoną ir atsisukau į Merliną. Jos tamsūs plaukai buvo užkritę ant jos veido, o kūnas besąlygiškai drebėjo.

Nedvejodamas nė akimirkos, atsitūpiau šalia merginos ir apglėbiau ją savomis rankomis.

Sutrikau, kai jos gležnas kūnas prisispaudė arčiau manęs. Merlinos rankos stipriai apsikabino mano liemenį, o veidą paslėpė mano krūtinėje.

Netikėtai ji sukukčiojo man į krutinę ir leido ašaroms tekėti iš jos nuostabių akių.

- Viskas gerai. - glostydamas jos švelnius plaukus, sumurmėjau. - Niekas daugiau tavęs nepalies. Prižadu.

Neleisiu, kad jai kas nors nutiktų.