Prince Doll |MALIK|

Part 3

Džiaugiausi,kad gavau atskirą kambarį, o ne kartu su princu Zayn. Bet mane neramino tai, kad jo kambarys buvo priešais manąjį.

Dabar lanksčiausi ir dėjausi atsivežtus savo rūbus į didelę raudoną spintą. Kambarinės norėjo pačios juo sudėlioti, bet aš griežtai joms draudžiau liesti mano daiktus, nes nepasitikėjau nė vienu žmogumi šiuose rūmuose. 

Nors esu princesė, bet pati moku daugelį darbų. Nesu tikia išlepusi kaip daugelis merginų.

Sulankščiusi paskutinę suknelę ir įdėjusi ją į spintą, sunkiai atsidusau. Vis dėl to po mėnesio būsiu ištekinta už princo Zayn. Ir tapsiu Ilirijos karaliene.

 Pasiėmusi  romaną, atsivežtą kartu su savimi, atsisėdau ant minkštučių lovos patalų. Atsiverčiau tą puslapį kur baigiau skaityti ir pasinėriau į jaunos ledi gyvenimą.

 Man baigiant skaityti šimtas trečiajį puslapį, pasigirdo švelnus beldimas į mano kambario duris. 

 - Užeikite! - sušukau įdėdama skirtuką į skaitytą puslapį ir užversdama knygą. 

- Ledi Merlina, princas Zayn jūsų laukia sode. Prašė pakviesti jus. - padarydama tūpsnį, ištarė vidutinio amžiaus juodaplaukė tarnaitė. 

 - Gerai, tik einu persirengti. - maloniai nusišypsojau jai prieš nueinant į persirengimo kambarį. 

Apsivilkusi šviesiai mėlyną suknelę ir apsiavusi baltus aukštakulnius batelius, perbraukiau šukomis savo tamsius, liemenį siekiančius plaukus palikdama juos palaidus. Nesidėjau skrybėlaitės, kaip dera aukštuomenės damoms.
Mane matys tik tarnai ir Malik šeima.

Esu čia ne savo noru.

- Galime eiti. - grįžusi į kambarį, linktelėjau manęs laukiančiai tarnaitei. 

 Mums išėjus iš mano miegamojo, pasukome link dideliu bei plačių laiptų vedančių tiesiai į sodą. Nulipusios jais, praėjome pro sargybinius, kurie vos mane pamatę, visi kaip vienas nusilenkė.
Priėjusi sodo duris pradėtau nervintis. 

Vienas iš sargybinių, tikras raumenų kalnas atidarė jas praleisdamas eiti tolyn. 

 Sodas buvo tikrai labai gražus ir atimantis žadą. Visur žydi gėlės, skraido maži paukštukai, o viduryje stovi fontanas su melsvu suoliuku, prie kurio manęs laukė princas Zayn.

 - Sere, ji jau čia. - nusilenkė tarnaitė. 

 - Gali eiti, Marta. - įsakė Zayn. 

Tarnaitė dar kartą nusilenkusi, pasišalino. 

- Kam jūs mane pasikvietėte? -  paklausiau. 

 - Atsargiai rink žodžius su man kalbėdama. Ir kreipkis į mane be jokių formalumų. - mano nuostabai piktai suurzgė jis. - Kaip jau žinai,po mėnesio mūsų vestuvės ir tėvas nori rytoj sukviesti kitų karalysčių karalius ir jų netekėjusiai dukteris. Jis nori būti tikras, kad aš nepakeisiu savo nuomonės ir nepasirinksiu kitos princesės sau į žmonas. Taip pat atvyks jų sūnūs susipažinti su tavimi. Tėvas tai pat nori būti tikras, kad tu neatsisakysi tekėti už manęs. -nepatenkintas sumurmėjo ir prisiartinęs pakišo du pirštus man po smakru jį kilstelėdamas, kad žvelgčiau jam į akis, nes buvau gerokai žemesnė už Zayn.

 - Jeigu pamatysiu tave rytoj per arti kurio nors princo, kentėsi tu. Atsimink - esi mano. - savo šaltomis akimis žvelgė į manąsias. 

 Sunkiai nurijusi seiles linktelėjau galvą, bet princas nepatenkintas susiraukė. 

 - Jeigu klausiu, turi atsakyti man žodžiu.

 -Gerai. - drebančiu balsu ištariau.

- Beje, rytoj per šventę tau pasipiršiu ir jeigu atsisakysi. - pasilenkė prie mano veido jis. Taip arti, kad jaučiau jo kvėpavimą sau į lūpas. Per daug arti. - Pajusi tokį skausmą, kokio niekada neįsivaizdavai. Įsikalk tai į savo gražią galvelę, jeigu nenori, kad tavo gundantis veidelis ir kūnelis nukentėtų.

 - Merlina, kokia tu graži. - apkabino mane princo Zayn mama. 

- Jūs tai pat, karaliene. - nusišypsojau jai tūptelėdama.

 - Vadink mane Esme. Kam tie formalumai. Laukiu nesulaukiu, kada mano sūnus tau pasipirš. Jūs taip gražiai atrodot kartu. - toliau džiūgavo ji ir apsikabinusi šalia manęs stovintį princą Zayn, nužingsniavo pas karalių Klarksoną.
Stovėjau šalia Zayn ant pakylos ir sveikinausi su karališkomis šeimomis. 

 Mačiau kaip kitos princesės nenuleidžia nuo Zayn akių ir mane tai kažkodėl  nervino.

 Man pasisveikinus beveik su visais čia esančiais žmonėmis, į salę įžengė dar viena karališka šeima. Visi išskyrus jų sūnų nuėjo prie Zayn tėvų, o jis ėjo link mūsų. 

 Pažvelgusi į jį tyliai aiktelėjau ir prisiglaudžiau arčiau Zayn. Negaliu patikėti čia JIS.