Prince Doll |MALIK|

Part 2

- Manau metas pranešti svarbiausią žinią. - atsistojo mano tėvas mums valgant tarnų patiektą maistą. 

Tada taip pat nuo kėdės pakilo karalius Klarksonas ir atsistojo šalia mano tėvo. 

- Džiaugiuosi, kad mano sūnus pasirinko tokią gražią nuotaką. Mes su karaliumi Aleksandru ir karaliene Elžbieta pranešame, kad po mėnesio mano sūnus, sosto įpėdinis, princas Zayn ir princesė Merlina susituoks ir bus susaistyti šventais santuokos saitais. Pakelkime taures į jų laimę! - sušuko karalius Klarksonas. 

Visi menėje esantys žmonės pradėjo garsiai ploti ir iškėlę taures į mano ir Zayn pusę, išgėrė už mus. 

Kol visi laimingi valgė ir gėrė prabangų vyną, aš sėdėjau ištikta šoko. Negalėjau patikėti, kad mano tėvai nepasitarę su manimi, nusprendė už ko aš tekėsiu ir kada bus vestuvės. 

Vis dar šokiruota, lėtai pažvelgiau į princą Zayn, kuris sėdėjo šalia manęs ir pergalingai šypsojosi. Jo veide buvo matyti pasitenkinimas ir dar kažkas neįskaitomo sužibo jo akyse. 

- Kaip jūs galėjot su manimi šitaip pasielgti? - sušukau stovėdama tėvų kambaryje priešais juos. 

- Princas Zayn yra labai kilnus ir tinkamas vyras tau, Merlina. - šukuodamasi savo rudus plaukus, ištarė mama. - Nepamiršk, kad jis yra Ilirijos karaliaus sūnus ir labai turtingas. Po tėvo mirties paveldės sostą ir tu būsi karalienė.

- Žinoma! Jums terūpi tik pinigai, o ne mano laimė!

- Dukra, paklausyk... - bandė kalbėti tėvas, bet aš jį pertraukiau. 

- Tai jūs manęs paklausykit kartą ir visiems laikams! Aš netekėsiu už princo Zayn!- sušukau ir apsisukusi išbėgau iš tėvų kambario.

- Merlina, grįžk! - surėkė tėvas man pavymui, bet aš nesustojau ir bėgau toliau ilgu koridoriumi.

Pasiekusi savo kambarį, nesulaikiau ašarų ir leidau joms laisvai byrėti iš akių. Įžengusi į kambarį , lėtai atsiguliau į savo  lovą ir paslėpusi savo galvą pagalvėje, sukukčiojau. 

- Princese Merlina, jums viskas gerai? - įėjusi į kambarį, paklausė susirūpinusi kambarinė. 

- Išeik, noriu pabūti viena. - sumurmėjau į pagalvę.

- Bet panele.. - bandė kalbėti kambarinė. 

- Išeik! Nešdinkis iš čia! - sušukau netekusi kantrybės. 

Po minutės pasigirdo tylus uždarymo garsas ir kambaryje likau viena su savo skausmu. 

- Nekenčiu savo tėvu. - sukukčiojau į pagalvę. 

Gulėdama lovoje, svarsčiau. Kodėl tėvai taip pasielgė su manimi?
Nejaugi jie manęs nemyli? Aš jiems nerūpiu?
Jiems nesvarbi mano laimė? Galbūt jie visada norėjo manęs atsikratyti ir radę progą, pasinaudojo ja, nes žinojo, kad Ilirijos karaliaus sūnus labai turtingas? 

Visą savo gyvenimą stengiausi įtikti tėvams , o jie man šitaip atsilygina? 

Jeigu jie galvoja, kad aš tekėsiu už princo Zayn, tai jie labai klysta. 

Mažiau negu už pusvalandžio, pasigirdo garsus beldimas į mano kambario duris, kuris nesiliovė.

- Liepiau palikti mane vieną! - neiškentusi sušukau ir mečiau pagalvę į duris tą akimirką, kai jos atsidarė. 

Greitai atsisėdau savo lovoje ir atsisukusi į duris vos laikiau juoką, nes pagalvė kurią mečiau į duris  pataikė tiesiai princui Zayn į veidą. 

- Atsiprašau. - suprunkščiau ir staiga susivokusi, kad mano veidas yra visas nuverktas, o akys raudonos, griebiau nuo staliuko servetėlę ir kuo skubiau nusišluosčiau nubėgusi makiažą.

- Tau tai atrodo juokinga? - piktai paklausė princas Zayn ir prisiartinęs prie mano lovos, sukryžiavo rankas ant savo krūtinės. 

- Galbūt. - gūžtelėjau pečiais. - Ką jūs čia darote? Neturėtumėte šią naktį su savo tėvu grįžti namo?

- Tau nepranešė? - vis dar piktai paklausė princas. 

- Apie ką jūs kalbate? - sutrikusi paklausiau. 

- Tu vyksti su mumis į Iliriją. 

- Ką! - sušukau. - Aš netekėsiu už jūsų. 

- Klausyk, - susinervinęs ištarė princas Zayn ir pasilenkęs, grubiai suėmė mano žandikaulį. - Tu tekėsi už manęs ir taškas. Man neįdomi tavo nuomonė. 

- Kas jūs toks, kad aiškintum man? - suinkščiau, nes princas vis stipriau spaudė mano žandikaulį. 

- Būsimas tavo vyras ir Ilirijos karalius. - sušnypštė princas Zayn, žvelgdamas man į akis. 

- Vestuvių nebus. - laikiausi savo. 

- Dar ir kaip bus, lėlyte. - nusikvatojo princas ir pasilenkęs prie mano lūpų klastingai nusišypsojo. - Po mėnesio tu būsi mano.