Prince Doll |MALIK|

Part 8

Gulėdama po minkštais lovos patalais garsiai kukčiojau drebėdama iš baimės.

Buvau tikra, kad dabar man nepadės niekas.

Kaip aš galėjau lyginti Harry su princu Zayn?

Nors Harry įskaudino mane, bet jis niekada nedrįstų pakelti rankos prieš manę ar kitą moterį.

Zayn nė iš tolo nebuvo toks kaip Harry.

Princas mušė mane nejausdamas jokios sąžinės graužaties. Jam buvo gerą matyti mane verkiančia ir kenčiančia nuo jo sukelto skausmo. Tiesą sakant - Zayn buvo tikras velnio įsikūnijimas. Beširdis monstras.

Staiga pasigirdo garsus trekštelėjimas ir sunkus dunkstelėjimas.

Nedrąsiai iškišau galvą iš po patalų ir garsiai suklykiau pamačiusi savo kambario viduryje stovintį labai įniršusį princą. Prieš jį, ant grindų gulėjo išlaužtos mano kambario durys.

Princas prisiartinęs prie mano lovos, norėjo pagriebti už mano plaukų, bet aš išsisukau ir pašokusi iš lotos atsitraukiau keliais žingsniais toliau nuo jo.

- Ką tu čia darai? - sumikčiojau apimta baimės.

Zayn nelinksmai nusijuokė ir netikėtai dvejais dideliais žingsniais prisiartino prie manę.

Aš neturėjau kur trauktis, nes už mano nugaros buvo siena.

- Nesiartink. - visa drebėdama iš baimės išlemenau.

Įrėmiau savo delnus į jo raumeningą krūtinę ir mėginau nustumti jį, bet jis nesijudino iš savo vietos.

- Nenurodinėk man, lėlyte. - piktai suurzgė Zayn.

- Aš tik... tik... - mykčiojau.

- Tik ką?! - surėkė jis man į veidą. - Tu nepaklusai man Merlina. Nesitikėk, kad išsisuksi nuo bausmės.

Jo rankos netikėtai sugriebė manąsias taip stipriai, kad akimirka pagalvojau, kad neteksiu jų.

- Paleisk. - suinkščiau iš skausmo jausdama artėjančias ašaras su kuriomis stengiausi kovoti, kad neišsiverštų iš mano akių.

Staiga prisiminiau, kad mano kojos yra laisvos.

Nedvejodama lėtai iškėliau dešinę koją ir Zayn to nesitikėjus, spyriau iš kelienio jam į pilvą. Jis susirietė iš skausmo ir jam paleidus mano rankas sprukau nuo jo.

Man nespėjus pasiekti išlaužtų kambario durų, buvau sučiupta už liemens ir stipriai suspausta princo glėbyje. Muisčiausi mėgindama ištrūkti iš jo geležinių gniaužtų, bet Zayn rankos tik stipriau suspaudė mane ir net neketino paleisti.

Jis staigiu judesiu apsuko manę į save, o mūsų veidus skyrė vos keli centimetrai. Sulaikiusi kvapą stebėjau, kai Zayn lėtai pradėjo lenktis arčiau mano veido.

Jo putlios lūpos buvo taip arti manųjų, kad jaučiau jo šiltą kvėpavimą į savo lūpas.

Kai maniau, kad jis mane pabučiuos, Zayn atsitraukė ir garsiai nusijuokė kol aš vis dar stovėjau sustingusi.

- Tu trokšti mano lūpų. Pripažink tai. - gundomai princas sukuždėjo man į ausį, priversdamas mane sudrebėti.

- Ne. - tvirtai tariau.

Norėjau pasitraukti nuo jo, bet Zayn rankos tvirtai laikė prie savęs.

- Paleisk mane. - praktiškai maldavau jo.

- Paleisiu, kai išmoksi tinkamai su manimi kalbėti ir elgtis. - piktai ištarė princas.

- Ką! - sušukau. - Tu negali priversti manęs daryti to ko aš nenoriu.

- Dar ir kaip galiu, lėlyte. - suurzgė. - Darysi tai ką pasakysiu.

Papurčiau galvą ir piktai pažiūrėjau į jį. Nors baimė buvo apėmusi visą mano kūną, bet stengiausi nevirpėti visu kūnu. Bet man tai ne itin sekėsi.

- Pabučiuok mane. - įsakė.

- Ne! - paprieštaravau.

Staiga Zayn suėmė mano žandikaulį ir grubiai įsisiurbė į lūpas. Bandžiau nusukti veidą į kitą pusę, bet jis stipriai suspaudė mano žandikaulį išprašydamas iš manęs aiktelėjimą.

Man visiškai nesitikėjus, princas sukando mano apatinę lūpą prašydamas leidimo gilesniam bučiniui

Iš kažkur įgavusi jėgos ir drąsos, nustūmiau Zayn nuo savęs ir skėliau skaudų antausį.

Vieną sekundę jis stovėjo šokiruotas mano veiksmai, bet netrukus jis taip pat skėlė antausį, bet dvigubai stipresnį ir skaudesnį.

Parkritau ant grindų ir leidau ašaroms laisvai tekėti mano skruostai. Nestabdžiau jų.

- Niekada daugiau nedrįsk man trenkti. - laikydamas man už plaukų, kad žiūrėčiau jam į akis, sušnypštė princas.

Dar kartą piktai pažvelgęs į mane jis atsistojo ir patraukė link išlaužtų durų.

- Kodėl, - tyliai sušnabždėjau. - Kodėl šitaip su manimi elgiesi?

Zayn stabtelėjo ir niekinančiai pažvelgė į mane.

- Elgiuosi kaip? - atsakė į mano klausimą klausimu.

- Kaip su daiktu neturinčia jausmų, nejaučiančia skausmo. Kodėl mane žaloji? - sugniuždyta sušnabždėjau.

- Tu tik lėlė. - šaltai ištarė Zayn ir dingo palikdamas mane kaip visada vieną ir sugniuždytą.