Prince Doll |MALIK|

Part 4

Princas Zayn pažvelgė į mane sutrikusiu žvilgsniu, bet pamatęs į ką aš žiūriu, tvirčiau apkabino mano gležną liemenį savo stipriomis rankomis, priglausdamas prie savęs.
Buvau dėkinga princui už tokį gestą, nes tikriausiai būčiau sprukusi kuo toliau.

 - Sveikinu su sužadėtuvėmis. - princas nusišypsojo mums.

 - Dėkoju. - linktelėjo Zayn.

 - Koks aš nemandagus, - nusijuokė JIS. - Esu Libijos princas Harry Styles. Turite nuostabią sužadėtinę, prince Zayn. Ji nepakartojama. - klastingai šyptelėjo jis. 

Harry žodžiai smigo giliai man į širdį.

 Netikėtai jis paėmė mano ranką ir žiūrėdamas į akis švelniai pabučiavo ją, o tada  palinkėjęs gero vakaro nuėjo prie savo šeimos.

 Valdžiausi, kad prieš visus nepradėčiau verkti. Man buvo skaudu Harry matyti po trijų metų vėl. Bijojau, kad mano jausmai jam grįš ir nesusivaldžiusi pulčiau jam į glėbį atleisdama visas praeities klaidas. 

 - Turėsi man vėliau viską paaiškinti kas čia nutiko. - pasigirdo prie mano ausies duslus ir šaltas princo balsas  priversdamas mano odą pašiurpti.

 Ant mano kairės rankos piršto puikavosi gražus auksinis sužadėtuvių žiedas.

Prieš pusvalandį, princas Zayn man pasipiršo ir aš turėjau sutikti, nes jai nebūčiau davusi teigiamo atsakymo, būčiau nuplakta ir kaip sakė vaikinas - patirčiau tokį skausmą, kokio niekada nesu įsivaizdavusi.

 Dabar sėdėjau ant minkštos kėdės,gurkšnodama brangų raudonąjį vyną ir žvalgiausi po pilną žmonių menę.

 Pastebėjau Harry šokantį su jauna blondine, kurios suknelė buvo juoda ir jai šokant žėrėjo nuo šviesos spindulių.

 Princo Zayn niekur nebuvo matyti ir man buvo nusispjaut ant jo, nes iš karto man pasipiršęs dingo. 

Nusprendusi nesėdėti vienai,atsistojau ir išėjau į erdvų balkoną. Atsirėmusi i jo turėklus įkvėpiau šalto nakties oro bandydama negalvoti apie praeitį. 

Pakėlusi savo galvą į žvaigždėtą dangų nusišypsojau, nes man  visada patikdavo naktį stebėti žvilgančias žvaigždes.

Kai buvau dar mažytė, naktį bėgdavome su pusbroliu Niall stebėti, kai įsižiebia pirmosios žvaigždės ir laukdavome, kada viena iš jų nukris, kad galėtume sugalvoti norą. 

Galbūt tai ir vaikiška, bet mums patikdavo elgtis kitaip, nei pratusi aukštuomenė.
Visos tos kvailos taisyklės varžo it korsetas.

Iš mano minčių mane gražino šaltas nakties vėjelis papūsdamas į mane ir priversdamas sudrebėti.

 - Visada mėgau matyti, kokia tu susidomėjusi esi, kai stebi žvaigždes. - šoktelėjau išgirdusi gerai pažįstamą vyrišką balsą.

 - Ko tu nori iš manęs? - vis dar neatsisukdama tariau. Nesilaikiau kalbėjimo etiketo, nes jie to nevertas.

 - Noriu susigrąžinti tave bei mūsų meilę. 

- O tu nemanai, kad tos meilės seniai jau nebėra? Tu ją sunaikinai prieš trejus metus!

 - Nekaltink manęs!

 - Kaip tu dar drįsti sakyti, kad nekaltinčiau tavęs! Tu kaltas dėl visko! Aš tave besąlygiškai mylėjau, o tu mane išdavei! 

- Tada aš tau nieko nejaučiau. Tik po metų supratau, kokią nuostabią merginą praradau.

 - Kodėl žmonės supranta tik tada kai kažką prarandą? - tyliai sušnabždėjau.

Staiga Harry priėjo prie manęs ir atsuko veidu į save. Krūptelėjau nuo tokio artumo, bet neatsitraukiau.  

- Merlina, aš pasiilgau tavęs. Tavo švelnaus juoko, apkabinimų, ilgų vakarų slapčia praleistų tavo rūmų sode. Jeigu galėčiau, atsukčiau laiką atgal ir nebedaryčiau tos klaidos, kurią padariau.

 - Bet tu to negali padaryti. Praeities neištaisysi.

 - Visada galima pamėginti.

 - Ne, nebenoriu kęsti tokio skausmo, kurį jaučiau tau įskaudinus mane. Ta tavo žaizda palikta mano širdyje nėra užgijusi, bet tikiuosi, kad  su laiku  princas Zayn man padės išgydyti ją.

 - Bet tu negali už jo tekėtį! - užrėkė jis. 

- Kodėl ne? - sumišusi paklausiau. 

 - Nes aš myliu tave. 

 Tie trys žodžiai ištarti Harry lūpų, palietė mano širdį, ir pajaučiau akyse kaupiantis ašaras. 

Nieko nelaukusi prasibroviau pro Harry ir išlėkiau iš balkono.