1

247 19 0
                                    

Collin's P.O.V.

Atsisėdau ant parko suoliuko, jausdama vėją pūčiant man į veidą. Buvo bev-gruodis, manau. Aš nusišypsojau, nes žinau, kad man viskas bus gerai. Tvirtai atsirėmiau į suoliuką ir pakėliau save, ir apsisukau paiimti lazdą. Aš šiurkščiai kritau į kitą pusę ir beveik nukritau.

"Atsiprašau savęs." pasakiau susinervinus.

"Klausyk, aš neturiu nuotaikos pasirašyti ar nusifotografuoti, taigi jei galėtum sakyti, kad niekada manęs nematai, būtų šaunu." balsas pasako irzliai.

"Galiu paklausti, kodėl turėčiau norėti, kad tu pasirašytum man?" paklausiau su tyliu kikenimu.

"Taigi, tu nežinai kas aš?" jis paklausė, aš pakračiau galvą.

"Ne, o turėčiau?" paklausiau. Aš net nežinau ar žiūriu į jį gera kryptimi.

"Tikrai? Turiu omenyje, nagi, gražuole." jis pasakė su šokiruotu tonu. "Aš Harry Styles." Vaikinas, kuris dabar turi vardą pasako.

"Harry, aš nemanau, kad girdėjus apie tave." pasakiau ir nusišypsojau.

"Tai neįmanoma." jis pasakė.

"Ar mačius, beja." pasakiau ištraukus lazdą. Aš įkandau jam gerai ir palikau jį jo vietoje galbūt šokiruotą ar sutrikusį. Galbūt abiejuose.

Blind H.S. || LTWhere stories live. Discover now