Blind H.S. || LT

6

Colllin's P.O.V.

-prisiminimai prieš dvi savaites-

"Sveikas, Harry, tai aš, Collin. Aš žinau, kad tau jau daug kartų skambinau, bet po to bučinio tu nepaskambinai man arba rodei kitą kontakto būdą." pasakiau su atsidusimu. "Aš manau, kad labai susijaudinau, apie idėją, kad kažkas myli mane..." pasakiau ir pasdėjay ragelį.

Aš patraukiau į kavinę ir atsisėdau į savo įprastą vietą. Aš žaidžiau su dangteliu, kuris buvo ant mano kavos puodelio iki tol, kol nepajaučiau kažko šalia manęs.

"Sveika, Collin." Harry pasako.

"Oh, dabar jau nusprendei kalbėtis su manimi?" sarkastiškai pasakiau.

"Collin, tu nieko nesupranti." jis paima mano ranką, bet aš ją patraukiau atgal.

"Tiesiog pasakyk." prakalbau.

"Aš turiu karjerą ir negaliu rizikuo-" aš nutraukiau jį ir atsistojau.

"Tu negali ko?" pasakiau įsiutusi. "Tu negali rizikuoti, bunant su akla mergina?" pasakiau. Jis nieko neatsako, aš pakračiau galvą ir pradėjau eiti iš kavinės.

Pajaučiau ašaras begant iš akių iki tada, kai grįžau namo ir atsisędau ant sofos. Aišku jis neturi laiko merginai ir būtent aklai.

-prisiminimų pabaiga-

Taigi praėjo dvi savaitės nuo ginčo ir dabar aš pasilieku pas Harry. Jis tikrai supranta, kaip aš jaučiuosi dabar.

"Gerai, aš ieškojau daktaro akliesiems, ir aš turbūt radau vieną..." Harry pasako laimingas. Aš atsidusau.

"Tai ne taip paprasta, mano akių lešiai negali pasitaisyti." tariau.

"Kas taip pasakė?" jis paklausė. Aš nusišypsojau ir pakėliau ranką.

"Mano daktarė, ji sako, kad neįmanoma sutaisyti mano akis..." nerūpestingai pasakiau.

"Taigi, tavo daktarė kvailė, o mano ne. Nagi, mes einam." Harry patempė mano ranką.

Jis palydėjo mane ir padėjo įlipti vidun. Nesikalbėjom daug, bet Harry paima ranką dabar ir ankščiau.

Aš atsipalaidavau, matydama, tai ką visada matau. Tamsą. Pajaučiau kaip mašina įvažiuoja kažkur ir sustoja.

"Harry?" paklausiau, bet jis atidarė mano duris ir vedė mane į pastatą. "Kur mes e-" jis mane nutraukė bučiniu.

Pabučiavau jį atgal, švelniai iš pradžių. Aš nežinau kur mes esam, tai atsitraukiau susigėdijusi.

"Collin, aš noriu, kad tu pasitikėtum manimi, gerai?" Harry griežtai pasakė.

"Aš-aš pasitikiu tavimi." atsakiau virpėdama.

"Daktaras jus dabar priims." moteris pasako.
Aš atsistojau ir pakračiau galvą, ne. Aš neno-aš nepasiruošus tam!

"Būk atsargi." Harry sušnabždėjo į mano ausį, kai aš paėjau atgal kažkur.

"Prašau ne, aš nepasiruošus." sušukau.

"Tai nedidė apžvalga, iš pradžių tu turėsi tik miglotus prisiminimus. Tada kiekvieną mėnesį tu grįši dar daugiau tyrimam ir galutinai viskas grįš." seselė sudėstė.

Atsisėdau ant lovos ir atsiguliau. Ar tikrai turėčiau eiti pro tai? Aš noriu pamatyti Harry, ir aš žinau, kad man tai geriausia, bet...

Aš bijau, aš išsigandusi, kad aš galėčiau matyti vėl, viskas tarp mūsų pasikeis. Jis galėtų palikti mane, jis turbūt pamirštų apie mane.

Jis paliks, argi ne? Aš nebebūsiu jos užuojautos obraktas daugiau. Pajaučiau save verkiant, kai pajaučiau adatą įdūrant man į ranką.

"Ow!" sušukau ir pajaučiau save nukrentant, į tą pačią juodumą, kurią visada žinojau.