Blind H.S. || LT

2

Harry's P.O.V.

Praėjo dvi pilnos savaitės, nuo tada kai sutikau patraukliausią merginą per visą gyvenimą. Ir aš net nežinau jos vardo.

Įėjau į mažą kavinę ir nepamačiau nieko iš įžimybių. Užsisakiau juodą kavą ir atsisėdau. Pajaučiau, kaip kažkas trenkė man į koją, priversdamas mane išpilti šiek tiek mano kavos ant manęs, aš atsidusau ir pagiriebiau servėtėlę.

"Čia kur aš dažniausiau sėdžiu." plonas balsas pasako. Pažiūriau aukštyn susierzinęs, tik pamatydama ją; tamsūs akiniai uždengė akis ir lazda lydėjo ją. Aš nusišypsojau jai, galėjau matyti ją aiškiau.

"Taigi, tada atsisėsk" pasakiau. Ji apčiuopinėjo kėdės, bet vietoj to, ji rado mano petį. Aš paėmiau ją už rankos ir palydėjau ją iki kėdės prieš mane. Ji nusišypsojo maža šypsena ir sumurmėjo kažką panašaus į "ačiū tau"

"Harry, taip?" ji paklausė, kai ji apčiuopė stalą savo keksiuko. Aš palinksėjau ir atsigėriau savo kavos. "Harry?" ji paklausė.

"O, taip tai aš, atleisk aš manau pamiršau." aš pasakiau su drovia šypsena.

"Tau visiškai gerau. Tikrai." ji užtikrino mane.

"Koks tavo vardas?" paklausiau.

"Aš nesu pratusi sakyti asmeninės informacijos nepažįstamiems." ji pasakė. Aš nusišypsojau, tai bus sunki kova.
+++

"Jei tu neprieštarausi, aš paklausiu..." sustojau ir pažiūrėjau į ją. Pagriebiau jos ranką ir vedžiau ją į parką.

"Pirmyn, aš neprieštarauju." ji pasakė.

"Kaip?" paklausiau. Ji įsitempė, bet paskui nusiramino, kai mes atsisėdom ant drėgnos žolės.

"Tai nebuvo nieko ypatinga iš tikrųjų, nebuvo vežys ar kita liga." ji liūdnai pasakė. "Nieko nebuvo įspėjančio apie tai, aš tiesiog atsikėliau vieną rytą ir buvo dingę." ji atsiduso.

"Aš labai atsiprašau." pasakiau ir paėmiau jos ranką į savąją. Ji nusišypsojo ir atsigulė ant žolės.

"Aš pripratau prie to, pasiilgau taip pat." ji pasakė. Aš pasisukau pažiūrėti į ją.

"Galiu?" paklausiau. Ji palinksėjo ir nuėmė akinius, jos akys yra mėlynos.

"Nuostabu." sušnabždėjau. Ji nusijuokė.

"Man nereikia tavo užuojautos, Harry." pasakė. Aš atsidusau ir pažiūrėjau į ją.

"Aš turbūt sakau daug šūdo, bet niekada nemeluočiau tau ir tau pažadas." pasakiau.

Mes nusprendėm išeiti, aš parvežiau ją namo.
"Ačiū tau, Harry." ji pasakė.

"Ne, ačiū tau." pasakiau.

"Collin. Mano vardas Collin." nusišypsojau jam ir pabučiavau skruostą.

"Pasimatysim rytoj. Toj pačios vietoj, tuo pačiu laiku." pasakiau. Ji palinksėjo ir uždarė duris.