I'm just a teenage dirtbag (H.Styles ir L.Hale fanfiction)

2.17

"Varom savaitgalį visi į mini mūsų grupelės vakarėlį?"-po pamokos pasiūlė Eleonora

"Jo galim. Pasiilgau to"-sutikau

"Puiku. Bus laužas kaip ir anksčiau"-mirktelėjo

Džinsų kišenėje suvibravo telefonas. Išsiėmusi jį iš kišenės pamačiau žinutę vėl nuo to pačio nežinomo numerio.

Nežinomas: Žinai tavo labai gražus veidelis bet labai greitai toks nebebus. Susitiksim greičiau nei manai

Nekreipdama dėmesio susikišau telefoną atgal į kišenę. Praktiškai kasdien gaunu žinutes nuo anonimo. Niekam apie tai nesakiau ir nežadu o tuo labiau Harry.

Grįžę kartu su garbanium po pamokų namo radom ir tėvus.

"Sveiki. Kaip mokykloj sekėsi?"-pasiteiravo mama

"Gerai"-vienbalsiu pasakėm

"Žinai ką? Šiandien buvau pas savo daktarę"-mama atrodė laiminga

"Ką sakė?"-paklausiau

"Tikriausiai abu turėsit broliuką bet dar nežinau ar tikrai"-su džiaugsmu pranešė

"Šaunu. Dabar dar didesnė kančia bus..dar vienas ožys gims"-nusijuokiau

"Ej"-susiraukė Harry

"Tik nesakyk kad nesi ožys"-pavarčiau akis

"O tu ožka"-nusivaipė

"Nepradėk ginčytis kudliau"-sunėriau rankas amt krūtinės

"Vaikai nesipeškit"-iš virtuvės išdygo Dess

"Dar vienas ožys"-sukrizeno mama

"Jūs rimtai? Norit pradėt karą su mum?"-pakėlė antakį vyras

"Rezultatas aiškus"-sutrenkėm su mama rankom

"Dar pažiūrėsim"-Harry

***

Savaitė praėjo greitai. Šiandien susitkimas paplūdimy. Išties tai labai to laukiu. Visi draugai susirinksim ir pavakarosim. Nesvarbu kad tuoj žiema. Kai turi tokius draugus daugiau nieko nereikia. Nesvarbu oras jei yra noras.

"Ej tu nieko prieš jei eisim pėstute iki paplūdimio?"-pro mano kambario duris išlindo žaliaakis

"Ne. Kaip tik eit geriau nes paskui užsinorėsi girtas vairuot"-atsakiau

"Aš irgi taip galvoju"-šyptelėjo

"Puiku"-nusišypsojau

"Tu jau?"-padėjo savo rankas man ant liemens

"Taip"-linktelėjau

"Myliu tave"-švelniai sujungė mūsų lūpas

"O aš tave"-pagilinau mūsų bučinį

"Jei nereikėtų eit dabar pat tave patvarkyčiau"pakuždėjo tiesiai į lūpas

"O kas sakė kad negalėsi vėliau?"-įkandau jam į lūpą

"Išdykėlė mano"-sukikeno

"Tavo tavo"-sukrizenau

"O dabar einam"-atsitraukiau nuo vaikino

Apsirengiau striukę ir abu išėjom iš namų. Susikibę už rankų neskubėdami ėjom į paplūdimį. Vakaras išties gražus ir pakankamai šiltas.

"Ej kol dar neatėjom noriu paprašyt kai ko"-sustabdžiau vaikiną

"Sakyk"-šyptelėjo

"Neprisidirbk nieko ir nepakenk mūsų santykiams nes neseniai pykomės. Nebenoriu to daugiau"-priglaudžiau prie jo

"Nieko panašaus daugiau ir nebus mažute"-pabučiavo mano viršugalvį

"Pažadi?"-pakėliau galvą ir pažiūrėjau į jo žalias akis

"Pažadu"-sujungė mūsų lūpas trumpam bučiniui

***

Vakarėlis įsibėgėjo. Visi girti ir pašėlę. Niekam nebuvo šalta nes sukurtas didelis laužas.

"Ej einam kur nors nuošaliau?"-pajaučiau kaip duslus kuždesys pasiekia mano ausis

Aš tik linktelėjau ir paėmusi vaikiną už rankos pradėjau vestis miško link. Atsidūrus kažkur tarp daugelio medžių buvau priremta prie vieno iš jų. Garbanius grubiai įsisiurbė man į lūpas. Prasidėjo glamonės.

"Šūdas"-staiga vaikinas sustojo

"Kas?"-susiraukiau

"Neturiu..pati žinai ko..mašinoj palikau"-susinervino

"Šaunuolis"-pavarčiau akis

"Einam paprašysiu pas Louis. Tas tai visur jų turi"-paėmė mano ranką

"Aš pabūsiu čia"-tariau

"Viena? Miške?"-pakėlė antakį

"Nieko man neatsitiks. Ir paimk kartu ko nors išgert"-pakštelėjau vaikinui į lūpas

Harry išėjo ir paliko mane. Po penkių minučių išgirdau šakų lūžinėjimą ir supratau kad kažkas ateina.

"O tu greitas"-nusijuokiau nes pamaniau kad grįžta Harry

"Labas lėlyte"-prie pat savęs pajaučiau gilų alsavimą

"Kas tu? Ko tau reikia?"-išsigandau tačiau stengiausi to neparodyt

"Juk sakiau kad greitai susitiksim"-pajaučiau rankas sau ant liemens

Nieko nelaukusi pradėjau rėkt ir šauktis pagalbos.

"Gali nerėkt. Niekas neišgirs o tavo brangusis Harry jau miega. Tereikėjo tik vieno smūgio"-nusijuokė

Visai peršikus stūmiau siluetą tolyn ir pradėjau bėgt kur kojos neša. Girdėjau kaip jis mane vejasi. Stengiausi bėgt kaip galėdama greičiau. Sustojau ir pasislėpiau už medžio. Kišenėse pradėjau ieškot telefono. Neradau jo. Turbūt bėgdama pamečiau. Supratusi kad jis visai arti net sustojau kvėpuot ir meldžiau Dievo kad padėtų.

"Žinau kad tu čia. Nuo manęs nepabėgsi"-balsas sklido prie pat manęs

Vėl pradėjau bėgt. Lėkiau kaip akis išdegus tačiau jėgos vis seko. Nepajutau kaip užkliuvau už kažko sunkaus ir nukritau. Virš savęs išvydau tą patį siluetą. Skausmas pasiekė mano veidą. Netrukus skausmas apėmė visą kūną ir tą akimirką supratau kad esu talžoma.

"Prašau sustok. Ko tau reikia? Pasikalbėkim"-spjaudydamasi kraujais išlemenau

"Na jau ne. Jau seniai metas suvest sąskaitas su tavim kale"-skausmas nesiliovė

Nepajaučiau kai užmerkiau akis ir supratau kad mano gyvybiniai ženklai silpsta.