I'm just a teenage dirtbag (H.Styles ir L.Hale fanfiction)

2.19

"Bielieve in yourself"
---------------------------------------------------------------------------

Harry P.O.V

Vakar užmigau apsikabinęs savo mažutę. Ji dar nepabudo tačiau žinau kad girdi visk ką sakau ir jaučia prisilietimus. Privalau išlikt stiprus dėl jos. Ema pasveiks aš tai žinau o tas kuris taip su ja pasielgė atsiims. Pasirūpinisu kad tas niekšas kentėtų begales kartų daugiau nei ji.

Ryte prabudęs pakėliau akis į savo merginą. Labai nustebau kai pamačiau kad dvi nuostabios akys žiūri į mane. Mano veid1 papuošė pati šypsena kai pamačiau kad ji pabudo.

"Pagaliau pabudai"-tariau

"Tikriausiai"-atsiduso

"Kaip tu?"-paklausiau

"Labai skauda viską bet pakęst kolkas galima"-atsakė

"Kas su tavim taip pasielgė?"-uždaviau dar vieną ir skaudų klausimą

"Nežinau. Jo veidas buvo tamsus. Tai buvo vyras. Pamenu tik tiek kad jis man už kažką keršyja bet nežinau už ką. Prisimenu smūgius ir skausmą. Bijau kad jis vėl manęs ieškos. Turbūt pamatęs jog praradau samonę miriau ir išėjo. Harry aš mirus"-mergina labai susijaudino ir pradėjo verkt

"Ššš mažute viskas gerai. Jis tavęs nepalies girdi?"-stipriai apsikabinau ją

"Ne. Kitą kartą jis mane nužudys"-pradėjo isterikuot

Tą akimirką supratau kad reikia pakviest sesutę.

"Tau tuoj viskas bus gerai"-atsitraukęs išbėgau iš palatos ir nubėgau prie moters baltu chalatu

Moteris nulėkė paskui mane nešama švirškto. Grįžus į palatą Emos būklė negerėjo. Mergina rėkė ir isterikavo. Sesutė šiaip ne taip suleido jai vaistų ir Ema užmigo. Sunku žiūrėt kaip merginą kurią myli kankinasi.

"Ji nepabus visą pusdienį"-tarė sesutė

Linktelėjau ir padėkojęs išėjau iš palatos. Susitikau ateinančius draugus ir tėvus.

"Kaip ji?"-Emos mama iškart pripuolė

"Buvo atsibudus. Pradėjo pasakot kas atsitiko ir prasidėjo isterija"-atsidusau

"Vargšė mergina"-tyliai pasakė tėtis

"Sesutė sakė kad visą pusdienį miegos"-atsirėmiau į sieną

"Dabar jai reikės visų mūsų pagalbos. Ji ir taip palūžus. Negaliu patikėt kad jai šitaip atsitiko.."-užvertęs galvą į viršų murmėjau

***

Po savaitės

Praėjo savaitė. Daktarai išleido Emą namo. Mergina turės lankytis pas psichologą. Ji nieko neprisileidžia išskyrus mane ir tėvus.

Grįžus namo nuvedžiau tamsiaplaukę į jos kambarį ir padėjau atsigult. Nusprendžiau kad geriau paliksiu ją ramybėj ir nespausiu.

"Neišeik. Nepalik manęs vienos"-mano ausis pasiekė drebantis Emos balsas

Apsisukau ir nuėjau prie jos. Stipriai tačiau atsargiai priglaudžiau ją prie savęs. Mano mažutė bijo. Ji bijo kad tas niekšas vėl ją palies.

"Viskas bus gerai. Aš šalia. Visada būsiu šalia"-glosčiau jos nugarą

"Prašau padėk man. Padėk pamiršt tą baisią naktį"-sukūkčiojo

"Pamirši. Visi tai pamiršim ir gyvensim toliau laimingai. Myliu tave princese"-švelniai sujungiau mūsų lūpas

"Myliu tave"-tyliai pakuždėjo man į lūpas

"Žinai ką? Šiandien pailsėk o rytoj nuveiksim kažką kas padės užsimiršt"-šyptelėjau

"Ką mes galim nuveikt su mano lūžusia koja bėje mokykla?"-šiek tiek sukikeno

"Pirma tai tu mane slaugei ir į mokyklą nėjei taigi dabar mano eilė o antra sugalvosiu kąnors"-pakštelėjau merginai į kaktą